Estijos prezidentas: Rusija išlieka grėsme Europos vientisumui

„Amerikietiškos raketos prieš Rusiją? Tik ne mano šalyje“, – teigia Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Iilvesas (Toomas Hendrik Ilves) interviu Italijos leidiniui „Corriere della Sera“.

Estijos prezidentas neabejoja, kad Rusija kelia grėsmę Europos saugumui: „Iš pradžių konfliktas su Gruzija 2008 m., vėliau Krymo aneksija 2014 m., Rusija de facto sugriovė pasaulio tvarkos pagrindą, kuris susiformavo pasibaigus šaltajama karui. Maskva nusprendė pakeisti šalių sienas ir pažeisti tarptautinės teisės sistemą.“.

Ukrainos krizė primena Miuncheno susitarimą, pagal kurį 1938 m. Sudetų kraštas atiteko nacistinei Vokietijai, mano H. T. Ilvesas. Tokie veiksmai yra grėsmė saugumui.

„Be to, mes gauname visiškai priešingus signalus, todėl tampa vis sunkiau prognozuoti situaciją. Iš vienos pusės, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia jūsų leidiniui, kad jis nenori konflikto ir yra pasiruošęs susitarti su Europa, iš kitos – vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas primena, kad tankams nereikia pasų“, – teigė Estijos prezidentas.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie tai, ar Estija į savo teritoriją įsileis JAV raketines sistemas, Estijos prezidentas tvirtino: „Kol kas mes atmetame tokį įvykių scenarijų. Kol kas šis klausimas nėra nagrinėjamas, ir mes negavome jokių užklausimų. Žinoma, amerikiečių buvimas Baltijos šalyse yra pakankamai ribotas, ir visiškai suprantama, kad Pentagonas galvoja apie tai, kaip padidinti savo dalyvavimą.“
 
Ar Europa pajėgi apginti save, jei kiltų asimetriniai konfliktai?

„Žvelgiant iš karinės pusės, Europa galėtų padaryti daugiau, – konstatuoja T. H. Ilvesas. – Manoma, kad tik Estija šiais metais įvykdys NATO sprendimą padidinti karinės išlaidas iki 2% šalies BVP. Tačiau naujųjų technologijų srityje fiksuojamas ženklus atsilikimas. Informacija, kurią paviešino Snoudenas, visame pasaulyje sukėlė paranoją dėl duomenų konfidencialumo. Tačiau aš manau, kad ne privačių duomenų saugumui turėtų būti teikiamas prioritetas, o duomenų autentiškumui. Tikslas yra ne tik neleisti priešui sužinoti konfidencialią informaciją, ypatingai svarbu neleisti ją pakeisti. Kibernetiniame kare pats „priešo“ identifikavimas tampa problematišku. Mes kol kas neturime instrumentų, kaip nustatyti atsakinguosius už kibernetinių atakų vykdymą“, – apgailestavo Estijos prezidentas.

T. H. Ilvesas nelaiko rusakalbių šalies gyventojų Trojos arkliu, kuris galėtų išprovokuoti separatistines nuotaikas, – juk šachtininkai Donbase vidutiniškai gauna 150 eurų per mėnesį, tuo tarpu Estijoje šachtininkai uždirba 1500 eurų.

„Gyvenimo kokybė – pirmoji kliūtis kilti separatistinėms nuotaikoms“, – įsitikinęs Estijos prezidentas.

Šaltinis: corriere.it