Euro propagandininkai susimovė

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus griauna bankų „ekspertų“ paskleistus mitus apie stebuklingas euro galias, pasitelkdamas tų pačių ekspertų išliaupsintos Estijos pavyzdį.

– Mūsų bankų „ekspertai“ nuolat aiškina, esą Estija gerai gyvena todėl, kad įsivedė eurą ir dabar tai duoda rezultatą. Tačiau jūsų atlikta „Eurostato“ duomenų analizė rodo, kad estams anaiptol ne viskas taip gerai sekasi, kaip bandoma pas mus pateikti.

– Aš paėmiau duomenis būtent lygindamas Estijos ir Lietuvos situaciją, nes Estija jau trejus metus gyvena euro zonoje ir galima daryti daugiau mažiau objektyvias išvadas, atsižvelgiant į konkrečius faktus. Vienas svarbiausių rodiklių visada yra BVP. Štai kriziniu 2009 m. laikotarpiu ir mes, ir estai ėjome į dugną kartu. Tačiau pažiūrėkime į padėtį nuo 2011 m., kai estai jau turėjo eurą. Atmeskime čia bet kokią propagandą ir nusiimkime rožinius akinius. Iškart pastebėsime, kad estai per tą laiką jau turėjo penkis neigiamus BVP augimo ketvirčius, o paskutinis ketvirtis vėl labai aiškiai rodo -0,7 proc. Kažkodėl joks euras jiems nepadeda. O Lietuva su savo litu per šį laikotarpį daugiau nekrito nė karto. Taigi, lyginant nacionalinės valiutos šalies ir euro šalies padėtį, akivaizdu, kad niekinės visos tų euro propagandininkų pasakos, kaip euras prisideda prie BVP augimo ar yra didelis stabilizatorius, tai absoliuti netiesa.

Kaip minėjau, šį ketvirtį estai turi -0,7 rodiklį, o jeigu tai tęsis ir kitą ketvirtį, tai pagal visų ekonomistų susitarimą reikš, kad šalis techniškai eina į recesiją. Tai - objektyvus faktas. Na, o Lietuvoje šito matyti niekas nenori, galbūt ir dėl jūsų išvardytų priežasčių. Nepastebėti to neįmanoma, visi tai žino, bet tai kertasi su propagandos tikslais.

– Ar estų ekonomikos nuosmukis susijęs su euru?

– Aš taip nesakau. Kaip tik tvirtinu, kad euras nėra jokia panacėja ir negelbėja ekonomikos. Tiesiog šie duomenys akivaizdžiai atskleidžia, kad euro šalyje BVP padėtis prastesnė negu nacionalinės valiutos - lito šalyje. O propagandininkai visą laiką tvirtina priešingai - esą euras turi įtakos BVP augimui. Bet paskutinių trejų metų duomenys šituos jų išvedžiojimus paneigia. Pats savaime euras niekaip neskatina augimo. Jeigu palygintume Estijos ir Lietuvos darbo našumą, pamatytume, kad jis abiejose šalyse vienodas. Tai irgi rodo ne mano sugalvoti, o „Eurostato“ duomenys. Vadinasi, euras neturi jokios įtakos ir darbo našumui, nors mūsų propagandininkai visada tvirtina kitką, tik kažkodėl nepasako, kokiais duomenimis remiasi. Net matyti tendencija, kad darbo našumas Lietuvoje auga greičiau nei Estijoje, taip pat sparčiau auga ir BVP. Tai yra faktai, kurių jokia propaganda nepaneigsi. Deja, mūsų pasakotojai tuos faktus ignoruoja.

– Vadinamieji bankų analitikai, be to, mėgsta aiškinti, esą euras naikina šešėlinę ekonomiką ar bent jau mažina šešėlio lygį. Aš suprantu taip: koks skirtumas, už kokius pinigus - litus ar eurus - pirkti kontrabandines prekes? Ko vertos tokios jų pastabos?

– Yra visiškai priešingai, negu tvirtina bankų pasakotojai. Bendra valiuta kontrabandininkams bus tik palengvinimas. Tereikia pažiūrėti į kriminalinės policijos ataskaitas, kokius pinigus jie konfiskuoja iš kontrabandininkų ar kitų šešėlininkų. Paprastai tai būna arba eurai, arba doleriai. Ir tai logiška, nes jie už kontrabandą visada atsiskaito užsienio valiuta, o ne litais. Euro įvedimas kontrabandininkams naudingas. Litai jiems tik trukdo, nes šiuos reikia keisti į kitą valiutą. Be to, labai svarbus šiuo požiūriu yra kupiūrų dydis. Lietuvoje didžiausia kupiūra yra 200 litų, o eurų didžiausia kupiūra - 500. Visi supranta, kad vežioti grynaisiais pinigais po 500 eurų yra lengviau negu tą patį pinigų kiekį po 200 litų. Pavyzdžiui, amerikiečiai neleidžia didesnio nominalo kupiūrų nei 100 dolerių, nes visiems tiems šešėliniams veikėjams ar banditams-teroristams nenori palengvinti gyvenimo - tai fiziškai apsunkina grynųjų pinigų transportavimą. Teko dalyvauti tarptautinėse konferencijose, kur amerikiečiai aršiai kritikavo eurą, kad 500 yra per didelis nominalas ir padeda banditų interesams.

– Pažiūrėjau į šių metų BVP augimo prognozes. Užsienio bankų analitikai, audringai pritariant mūsiškiams, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvai prognozavo 3,6 proc. augimą, o Estijai - net 4 proc. Tačiau matome, kad šios prognozės žlugo, ypač estų atžvilgiu. Ko verti tokie burtai?

– Tai galime pažiūrėti 2008 m. prognozių lenteles. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozavo 7 proc. augimą 2009 metams. O faktas yra tas, kad buvo 15 proc. kritimas. Beje, mūsų bankai šias prognozes ir tokius duomenis dabar net išėmė iš savo archyvų, tokių duomenų ir prognozių niekur nerasite, nes tai akivaizdžiai kompromituoja jų vadinamuosius analitikus. Pavyzdžiui, mūsų skandinaviškų bankų analitikai kalbėjo, kad 2009 m. Lietuvos ekonomika augs 5,5 proc. Todėl jie dabar labai nenori prisiminti savo prognozių. Prognozė yra prognozė, pamatysime, dabar reikia palaukti Estijos kito ketvirčio duomenų ir bus aišku, kiek vėl čia mums gražiai pribūrė.

– Dar vienas madingas propagandininkų argumentas prieš euro įvedimą Lietuvoje: esą euras skatina užsienio investicijas. Vėl kaip pavyzdys pasitelkiama Estija. Ar tikite tuo?

– Niekaip tų užsienio investicijų nepadaugėjo. Be to, nėra ir tokios statistikos. Juk atėjus užsienio investicijai niekas nerašo, kad ji atėjo būtent dėl įvesto euro. Pavyzdžiui, iš euro šalies Suomijos atvykęs ambasadorius, prieš metus Kaune kalbėdamas su verslininkais, į klausimą, kokį mato didžiausią trukdį užsienio investicijoms Lietuvoje, atsakė paprastai - biurokratija. Per visą pokalbį suomis nė karto neužsiminė, kad euro nebuvimas yra trukdis investuoti Lietuvoje, jis apskritai nesiejo užsienio investicijų su euru. Visa tai yra mitas ir primityvi propaganda. Juk, kaip minėjau, investuotojas, čia kišantis pinigus, neužpildo tokios anketos, kad jis investuoja tik dėl euro. Visi kalba ne apie eurą, o apie mūsų biurokratų dirbtinai sudaromas kliūtis.

www.respublika.lt

P. S. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kad kitąmet Lietuvoje įvedus eurą, minimali mėnesio alga (MMA) turėtų būti 290 eurų, minimalus valandinis atlygis – 1,76 euro.

Palyginimui Vokietijos valandinis minimalus darbo užmokestis nuo 2015 metų sieks 8,50 euro.