Ukrainos viltis tapti Europos Sąjungos nare grimzta politinių žaidimų migloje. Vengrija, pasinaudodama veto teise, blokuoja Kijevo derybas dėl narystės, tuo pačiu atverdama kelią Moldovai žengti vienai. ES sprendimų koridoriuose svarstoma – galbūt jau birželį Ukraina bus palikta už durų.
Tačiau šiame abejonių ir politinės inercijos fone ryškiai iškyla vienas balsas. Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda meta iššūkį Briuseliui ir visai Europai, nes jau anksčiau yra sakęs, kad Ukraina privalo būti pakviesta į ES ne vėliau kaip 2030 metais.
Šis G. Nausėdos pareiškimas – ne tuščias diplomatinis reveransas. Tai – drąsus geopolitinis reikalavimas, skirtas pažadinti senąjį žemyną iš strateginio mieguistumo.
Mūsų lyderis aiškiai rodo kryptį: Europa negali sau leisti ignoruoti šalies, kuri jau sumokėjo krauju už savo europinį pasirinkimą ir šiuo metu gina visą civilizuotą ir demokratinį pasaulį.
Kol kai kurios Vakarų sostinės dvejoja, Lietuvos vadovas ragina veikti – dabar.
Akivaizdu, kad Ukraina – tai mūsų ateities dalis, todėl jos narystė ES – privaloma.
Politikos mokslininkai sako, kad šis G. Nausėdos ryžtas gali tapti lūžio tašku.
Jei Ukrainai nebus parodyta viltis, apskritai visa ES plėtros strategija gali žlugti.
Jei bus – tai bus ženklas, kad Europa vis dar geba priimti drąsius sprendimus ir rodo pasaulinę lyderystę.
Vienas klausimas lieka atviras: ar likusios 26 valstybės išgirs G. Nausėdos žodžius ir paseks jo lyderystės pavyzdžiu?
