Europa vis dar jaučia Sovietų Sąjungos subyrėjimo pasekmes

Įtampa tarp Baltijos valstybių ir Rusijos ženkliai padidėjo nuo tada, kai Ukrainoje kilo krizė. Tačiau Europos Sąjunga (ES) buvo perspėta nesivelti į dar didesnį konfliktą dėl kai kurių šalių, jaučiančių nusistatymą prieš Rusiją.

Apie tai pranešė europeanbusinessreview.eu. Skaitytojams siūlome šios publikacijos vertimą.

Jungtinės Karalystės atstovas Europos Parlamente seras Grahamas Watsonas, buvęs grupės ALDE narys, ypač niekina Lietuvą, ironizuodamas, kad jos pirmininkavimas ES buvo sėkmingas. Pasak G. Watsono, „po apgaulinga respektabilumo išore Lietuva slepia rimtą problemą, kurios šerdis – asmuo, kartais įkyriai peršamas į būsimo Europos Komisijos (EK) vadovo pareigas. Jos vardas – Dalia Grybauskaitė“.

Trys Baltijos valstybės, 2004 m. tapusios ES ir NATO narėmis, vis dar smarkiai priklauso nuo Rusijos energetikos ir prekybos, šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių. Tačiau šios buvusios sovietinės respublikos bijo, kad Maskva ketina destabilizuoti jų regioną, kuriame, kaip ir Kryme, rusakalbių mažumų esama išties nemažai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė suformavo tokias užsienio politikos gaires, pagal kurias Rusijos veiksmai atrodo tartum preliudija į „naują šaltąjį karą“.

Ji teigė, kad ES svarbu pareikšti „stiprų atsaką“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tačiau pati Lietuva neseniai buvo sukritikuota kai kurių ES politikos formuotojų, teigusių, kad dabartinės Ukrainos krizės šaknys – tai 2013 m. lapkritį pasirašytos asociacijos su ES rytinėmis kaimynėmis sutartys.

Tuo metu ES Tarybai pirmininkavusi Lietuva buvo šio ilgai laukto viršūnių susitikimo Vilniuje šeimininkė. Čia tikėtasi pasirašyti prekybos sutartis.

Vienas Europos Parlamento (EP) centro dešinės lyderių pareiškė, kad ES turėtų „mokytis iš savo klaidų ir geriau atsižvelgti į nacionalinius ypatumus“ ateityje suteikdama šalims pirmininkavimo teisę.

Lenkijos atstovas EP, nenorėjęs skelbti pavardės, pareiškė: „Kai Lietuva pirmininkavo ES, jai buvo patikėta misija teigiamai išspręsti Rytų partnerystės sutartis su kaimyninėmis buvusio sovietų bloko šalimis. Tačiau, užuot pasiekę konstruktyvių ir pozityvių rezultatų, susidūrėme su gilia diplomatijos krize tarp ES ir Rusijos. Ukraina skendi chaose. Krymas aneksuotas Rusijos. Ir labai bijoma didžiulių finansinių nuostolių dėl ekonominių sankcijų.“

Vienas Europos liaudies partijos narys pridūrė: „Pagrindinė šių dalykų priežastis – Lietuvos ir D. Grybauskaitės nesugebėjimas ir nenoras teikti pirmenybę ES tikslams, o „politinio keršto“ siekis Rusijai.“

Jungtinės Karalystės atstovas Europos Parlamente seras Grahamas Watsonas, buvęs grupės ALDE narys, ypač niekina Lietuvą, ironizuodamas, kad jos pirmininkavimas ES buvo sėkmingas. Pasak G. Watsono, „po apgaulinga respektabilumo išore Lietuva slepia rimtą problemą, kurios šerdis – asmuo, kartais įkyriai peršamas į būsimo Europos Komisijos (EK) vadovo pareigas. Jos vardas – Dalia Grybauskaitė“.

Jis pareiškė įspėjęs Lietuvą, kad ši savo pirmininkavimą naudotų „sąžiningai, moderniai demokratijai“, kurioje gerbiamos mažumų teisės ir kur vyrauja galių atskyrimo principas, tačiau joje išliko teisingumo trūkumo „problema“, ypač ji aktuali rusų mažumai.

Čikagos universiteto politologijos profesorius Johnas Measheimeris tarptautines sankcijas Ukrainai pavadino „didele klaida“ ir pridūrė, kad „rusai, nors ir smarkiai nemėgo, tačiau toleravo tolydžią NATO ekspansiją, taip pat ir į Baltijos šalis. Tačiau prezidentas B. Obama turėtų taikyti naują politiką Rusijai – tokią, kuri pripažįsta Rusijos saugumo interesus. Turėtų būti akivaizdu, kad JAV nesikiš į būsimus Ukrainos rinkimus ar reikš savo simpatijas tulžingai antirusiškai Kijevo vyriausybei. JAV turėtų pareikalauti, kad ateityje Ukrainos vyriausybės gerbtų mažumų teises, ypač rusų kaip valstybinės kalbos statuso klausimą“.

Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro ES užsienio politikos skyriaus vadovas prof. Stevenas Blockmansas pareiškė: „V. Putino pyktį sukėlė ne tik Lietuva, visos ES šalys narės palaikė EK biurokratų požiūrį į derybas dėl asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis, taip ignoruodamos galimas geopolitines tokio elgesio pasekmes.“

Europos Azijos studijų instituto vadovas Dickas Gupwellas situaciją komentavo taip: „Akivaizdu, kad Europa vis dar kenčia nuo Sovietų Sąjungos griūties pasekmių. Pati Sovietų Sąjunga buvo pastatyta ant carinės Rusijos imperijos pamatų. Didžioji šios imperijos dalis buvo užkariautos svetimos šalys ir tautos, o etniniai rusai daugelyje užkariautų teritorijų tiesiog apsistojo. Todėl suprantama, kad daugeliui, o gal net visiems Sovietų Sąjungos griūtis atrodė kaip išsilaisvinimas nuo komunizmo ir rusų jungo. Kita vertus, rusai iki šiol jaučia stiprų apgailestavimą, liūdesį ir frustraciją, kad jų didžioji imperija buvo taip sumažinta ir dydžiu, ir gyventojų skaičiumi, ir karine galia, jog neteko pasididžiavimo ir saugumo jausmo. Rusija, kaip ir Britanija bei Prancūzija, kurių imperijos taip pat buvo apkarpytos, vis dar siekia Didžiosios Galios statuso. Netolimoje ateityje Ukraina gali būti visiškai atskirta nuo Rusijos įtakos sferos ir prisijungti prie ES ir NATO, tuo sukeldama didžiulį diskomfortą Kremliui.“