Europarlamentarai aptarė teisės viršenybės padėtį Lenkijoje

Sausio 19-osios popietę Europos Parlamento (EP) nariai kartu su Lenkijos premjere Beata Šidlo (Beata Szydło) aptarė Europos Komisijos sprendimą įvertinti teisės viršenybės ir žiniasklaidos laisvės padėtį Lenkijoje. Diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų pozicijos išsiskyrė. Vieni kritikavo Lenkijos vyriausybės sprendimus, o kiti palaikė premjerės vertinimą, kad teisės viršenybei šalyje niekas negresia.

ES Tarybai atstovaujantis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Kundersas (Bert Koenders) pažymėjo: „ES yra daugiau nei bendroji rinka. Ji remiasi bendromis vertybėmis: teisės viršenybe, demokratija ir pagrindinėmis teisėmis. Tačiau turime skausmingas pamokas, kad jos nėra savaime suprantamos.“

Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timermansas (Frans Timmermans) paaiškino, kodėl Komisija priėmė sprendimą įvertinti padėtį Lenkijoje. „Tikiuosi, kad su Lenkija tęsime konstruktyvų ir faktais paremtą dialogą, siekiant išvengti sisteminės grėsmės teisės viršenybei“, – kalbėjo jis.

Lenkijos ministrė pirmininkė B. Šidlo primygtinai tvirtino, kad teisės viršenybė šalyje nebuvo paminta. „Lenkijos piliečiai per demokratinius rinkimus pasirinko mūsų programą, kurią mes įgyvendiname gerbdami konstituciją ir ES sutartis. [...] Ginčas dėl Konstitucinio teismo yra politinis, o ne teisinis, todėl tai Lenkijos vidaus reikalas, bet esu atvira diskusijoms su opozicija“, – teigė premjerė.

Estebanas Gonsalesas Ponsas (Esteban González Pons, Europos liaudies partija, Ispanija) pažymėjo, kad grėsmingiausias autoritarizmas visada gimsta viduje, todėl perspėjo, kad „teisinių galių suvaržymas ir žiniasklaidos kontrolė gali tapti pirmuoju demokratijos naikinimo žingsniu“. Jis kartu atkreipė dėmesį, kad niekas nenori bausti Lenkijos, o tik išsiaiškinti, ar Europos vertybėms kilo grėsmė.

Džanis Pitela (Gianni Pittella, Socialistai ir demokratai, Italija) teigė, kad nepriklausomi teismai ir žiniasklaida yra būtini europinei demokratijai. Frakcijos vardu jis pareiškė susirūpinimą susiklosčiusia padėtimi, kuri neatitinka Lenkijos istorijos ir kovos su diktatoriais patirties.

„Pakalbėjus su Lenkijoje išrinktais EP nariais tampa akivaizdu, kad Lenkijos valdžia neketina paminti žiniasklaidos pliuralizmo“, – pažymėjo Europos konservatorių ir reformistų frakcijos vadovas Sjedas Kamalis (Syed Kamall, Jungtinė Karalystė).  Jis klausė, kodėl Komisija ir europarlamentarai nesiskundė abejotinais buvusios šalies vyriausybės sprendimais skirti Konstitucinio teismo teisėjus.

„Jūsų partija laimėjo rinkimus ir stiprų mandatą. Turite teisę reguliuoti žiniasklaidą ir reformuoti valstybės tarnybą. Tačiau tai nesuteikia teisės išbalansuoti valdžių atskyrimą. Tai prieštarauja konstitucijai ir nebuvo numatyta jūsų programoje“, – kalbėjo Gi Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Liberalai ir demokratai, Belgija).

Gabrielė Cimer (Gabriele Zimmer, Europos vieningieji kairieji, Vokietija) pažymėjo, kad „neoliberalios reformos, būtinos narystei ES, nesuteikė visiems reikiamos gerovės [...], todėl daug lenkų kaltina ES už socialinės atskirties šalyje didėjimą“.

Žaliųjų lyderė Rebeka Harms (Rebecca Harms, Vokietija) pabrėžė, kad dauguma neturėtų diktuoti sąlygų be tinkamos diskusijos su opozicija.

„Lenkijos reikalai turi būti sprendžiami Lenkijoje ir su lenkais. Todėl šie debatai yra nebūtini, nors ir turi vieną privalumą – jie sustiprins euroskepticizmą“, – kalbėjo Jaroslavas Ivaškevičius (Jarosław Iwaszkiewicz, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Lenkija). Savo ruožtu Michalas Marusikas (Michał Marusik, Tautų ir laisvių Europos frakcija, Lenkija) pažymėjo, kad kritika Lenkijai tik patvirtina, kad be reikalo kišamasi į šios šalies vidaus reikalus.

Teisinės valstybės stiprinimo ES mechanizmas

Klausimai ir atsakymai: kodėl Europos Komisija svarsto padėtį Lenkijoje?