Europarlamentarai neabejingi Vokietijos ir Prancūzijos pasiryžimui stiprinti ES

Trečiadienio popietę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Fransua Oliandas (François Hollande) Europos Parlamente (EP) diskutavo apie padėtį Sąjungoje ir būdus susidoroti su iššūkiais: pabėgėlių krize, stagnuojančia ekonomika, taip pat karais Ukrainoje ir Sirijoje. Daugelis EP frakcijų lyderių ragino reformuoti ES prieglobsčio sistemą ir aktyviau veikti užsienio politikoje.

Tai antrasis panašaus pobūdžio vizitas ES istorijoje. Pirmasis įvyko prieš 26 metus, kuomet tuometinis Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (François Mitterrand) ir Vokietijos kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl) kartu apsilankė Europos Parlamente.

Pradėdamas diskusiją EP pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) pažymėjo, kad šis vizitas yra „Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo bei Europos vienybės simbolis“. 

„Kai Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas buksuoja, kenčia visa Europa. Jei krizių metų jos pasiekia gerą kompromisą – tai naudinga visiems partneriams ir visai ES“, – kalbėjo M. Šulcas.

Prancūzijos prezidentas F. Oliandas ragino atsispirti pagundai „užsidaryti nacionaliniuose kiautuose“ ir siekti tvirtos bei aktyvios ES, kuri vadovautųsi solidarumu ir atsakomybe. Politikas pasidžiaugė ES šalių vienybe atsakant į „brutalius tarptautinės teisės pažeidimus“ Ukrainoje. Pasiūlęs sukurti bendrą ES išorės sienų kontrolę ir prieglobsčio režimą, jis kvietė parodyti solidarumą pabėgėliams ir glaudžiau bendradarbiauti su Turkija. Pripažinęs, jog Sirijos tragediją sukūrė B. Asado režimas, jis ragino Europą prisidėti prie „alternatyvios“ šios šalies ateities, kurioje nebūtų vietos nei šiam režimui, nei „Islamo valstybei“. Priminęs F. Miterano žodžius, jog „nacionalizmas reiškia karą“, F. Oliandas ragino „žengti pirmyn, o ne atgal“, ir remti tolesnę ES integraciją.

Vokietijos kanclerė A. Merkel pripažino, kad pabėgėlių krizė – „istorinis išbandymas“ Europai, o galutinis ES ir pasaulio tikslas turėtų būti užtikrinti galimybę žmonėms „oriai gyventi savo tėvynėse“. Pasak kanclerės, „šiuo metu mums reikia daugiau Europos“, o Vokietija ir Prancūzija pasiruošusios veikti kartu. Ji ragino stiprinti ES išorės sienų apsaugą nesukeliant grėsmės Šengeno erdvei, o kartu veiksmingiau spręsti krizes ES kaimynystėje. Savo ruožtu A. Merkel ragino vertinti prieglobsčio prašytojus „kaip žmones, o ne kaip masę“, ir suteikti jiems padorias priėmimo sąlygas nepamirštant, jog ES yra „vertybių ir įstatymų bendrija“. „Esame stipresni kartu negu atskirai“, – pažymėjo politikė, paraginusi veikti taip, kad žmonės tuo patikėtų.

EP frakcijų nuomonės

Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) pasidžiaugė, jog Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai atnaujino „draugystės, atsakomybės ir bendros vizijos demokratinėje Europoje deklaraciją“. Kartu jis ragino atsispirti euroskeptikams, stiprinti ES, parodyti politinę lyderystę ir geriau koordinuoti Sąjungos užsienio politiką, nes „pasaulis mūsų nelauks“.

„Jei Europa taps tik naudos siekiančių valstybių rinkiniu, ji praras savo prasmę. ES visų pirma yra politinė sąjunga. Istorija rodo, jos Prancūzijos ir Vokietijos variklis padėdavo Europai judėti pirmyn, nes siūlydavo viziją“, – teigė Socialistų ir demokratų frakcijos vadovas Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija). Kalbėtojo manymu, „tarpvyriausybinis modelis paseno“, o Europos Sąjungai reikia „naujos vizijos“ ir bendros užsienio politikos.

Europos konservatorių ir reformistų atstovas Rišardas Antonis Legutka (Ryszard Antoni Legutko, Lenkija) apkaltino Prancūziją ir Vokietiją tuo, kad šios primeta savo valią likusioms ES narėms, „painiodamos lyderystę ir dominavimą“ ir nepaisydamos žmonių nuomonės. Kalbėdamas apie pabėgėlių krizę, jis ragino nesidangstyti humanitariniais motyvais ir kritikavo dviprasmę Vokietijos politiką, kai iš pradžių imigrantai buvo „kviečiami“, o vėliau sugrąžinta ES vidaus sienų kontrolė.

"Ši daugialypė krizė kelia pavojų Europos projekto egzistavimui“, – pažymėjo Liberalų ir demokratų aljanso lyderis Gajus Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Belgija). „Kas atsitiktų jei rytoj dingtų euras? Arba Šengeno zona subyrėtų? Kas mums tada liktų? Tik palaida tautų konfederacija, silpna ekonomiškai ir nereikšminga pasauliniu lygiu. Nebūkime naivūs. Tuo pasinaudotų amerikiečiai bei kinai ir primestų savo ekonominius standartus, o B. Asadas ir V. Putinas spręstų dėl taikos ir stabilumo Europoje“, – nuogąstavo G. Ferhofstadas.

„Iškėlėte nemažai svarbių klausimų, tačiau jūsų kalbose trūko didesnės demokratijos ar Europos socialinės sąjungos vizijos. Tai didžiulė klaida“, – Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams sakė Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos pirmininkė Gabrielė Cimer (Gabriele Zimmer, Vokietija).

Žaliųjų lyderė Rebeka Harms (Rebecca Harms, Vokietija) ragino „grįžti prie euro stabilumo“ ir kurti bendrą ES ekonominę bei fiskalinę politiką. Savo ruožtu ji kvietė persvarstyti ES prieglobsčio politiką, tačiau išvengti „sienų militarizavimo“. EP narė taip pat apkaltino A. Merkel automobilių pramonės protegavimu.

„Ironiška, kad projektas, skirtas suvaldyti Vokietijos galią, privedė prie Europos, kurioje dominuoja Vokietija“, – teigė Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos pirmininkas Naidželas Faražas (Nigel Farage, Jungtinė Karalystė). Jo manymu, ES nebėra lygių valstybių partnerystė ir jos projektas nepasisekė, o dauguma į ją atvykstančių prieglobsčio prašytojų iš tiesų yra ekonominiai migrantai.

Frakcijos „Tautų ir laisvių Europa“ pirmininkė Marin Le Pen (Marine Le Pen, Prancūzija) ironiškai pavadino F. Oliandą „vicekancleriu“, vykdančiu A. Merkel valią. „Respublikos prezidentas yra šalies konstitucijos garantas. Jis neturi pasiduoti Berlyno, Briuselio ar Vašingtono nustatytai politikai, o ginti mūsų suverenitetą, tačiau jūs to nedarote“, – kalbėjo EP narė.

Šaltinis: europarl.europa.eu