Europarlamentarai ragina kurti Europos gynybos sąjungą

Dėl terorizmo grėsmės, kibernetinių išpuolių ir energetinio pažeidžiamumo labai svarbu suvienyti ES šalių pastangas gynybos srityje, kad būtų galima tvirčiau ir greičiau reaguoti į grėsmes. Tai lapkričio 22 d. pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Jo priimtoje rezoliucijoje raginama sukurti Europos gynybos sąjungą, kuri veiktų kartu su NATO, taip pat įsteigti bendrą ES karinių operacijų vadavietę ir daugiašales pajėgas bei skirti bent 2 proc. ES šalių BVP gynybai.

Europarlamentarai pažymi, kad terorizmas, hibridinės grėsmės, ekonominis nestabilumas, kibernetinis ir energetinis nesaugumas pastaraisiais metais iš esmės pablogino Europos ir kaimyninių šalių saugumo padėtį. Kadangi nė viena ES valstybė nepajėgi su šiais iššūkiais susidoroti tik savo pastangomis, europarlamentarai siūlo stiprinti ES šalių karinį bendradarbiavimą, taip pat inicijuoti bendros ES gynybos politikos kūrimą ir užtikrinti jam papildomą finansavimą.

Siūloma įsteigti „daugiašales pajėgas“, taip pat sukurti bendrą ES karinių operacijų vadavietę, atsakingą už krizių įveikimo planavimą, operacijų vykdymą ir jų kontroliavimą. Europarlamentarai įsitikinę, kad visos Sąjungos valstybės turėtų skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

EP nariai pažymi, kad dėl veiksmų dubliavimo, perteklinių pajėgumų ir kliūčių gynybos viešųjų pirkimų srityje ES šalys kasmet praranda apie 26,4 mlrd. eurų. Jie siūlo valstybėms bendrai pirkti, prižiūrėti ir išlaikyti gynybos priemones, taip pat dalintis tam tikromis nekovinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, sausumos ir oro transportu. Savo ruožtu EP  ragina stiprinti Europos gynybos agentūrą, taip pat skirti „bent 90 mln. eurų per ateinančius trejus metus“ su gynyba susijusiems mokslinių tyrimų projektams, o vėliau sukurti atskirą Europos gynybos mokslinių tyrimų programą, kurios metinis biudžetas siektų 500 mln. eurų.

Europarlamentarai remia tolesnį ES ir NATO santykių stiprinimą „vengiant nereikalingos konkurencijos“, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis. Jie taip pat remia NATO iniciatyvą siųsti tarptautinius batalionus į ES valstybes bei siūlo skirti ES paramą jai, pavyzdžiui, kuriant reikiamą infrastruktūrą ar statant būstus. Savo ruožtu ES turi būti pasirengusi veikti savarankiškai tais atvejais, kai NATO nenori imtis veiksmų arba kai ES veiksmai būtų tinkamesni, pažymi europarlamentarai.

„Jau beveik 30 metų dauguma ES valstybių mažino gynybos biudžetus ir karines pajėgas, trūko glaudaus bendradarbiavimo, o Europa buvo priversta remtis tik NATO pajėgumais ir JAV solidarumu. Laikas judėti veikiančios Europos gynybos politikos link“, – pažymėjo EP pranešėjas Urmas Paetas (Liberalai ir demokratai, Estija).

Rezoliucijai pritarė 369 EP nariai, nepritarė 255, o susilaikė 70.

Trečiadienį europarlamentarai taip pat balsuos dėl atskiros rezoliucijos, kurioje įvertins ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimą. Jos projekte siūloma iš esmės persvarstyti ES saugumo ir gynybos politiką siekiant „apginti ES strateginę autonomiją ir sustiprinti  jos atsparumą“. Europarlamentarų nuomone, ateityje ES Taryba turėtų teikti pirmenybę karinėms misijoms ir operacijoms ten, kur vykstantys konfliktai „turi tiesioginę įtaką ES saugumui“. Jie taip pat siūlo pradėti mokomąją operaciją Irake siekiant paremti ES valstybes, kovojančias su „Daesh“.

EP Tyrimų biuro apžvalga apie bendradarbiavimo gynybos srityje ateitį (2016 m. liepos mėn.).

Pagrindiniai faktai apie ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką (2016 m. rugsėjo mėn.).

Šaltinis: europarl.europa.eu