Europarlamentarai ragina sparčiau tiesti „Rail Baltica“

Spalio 25 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina gerinti transporto infrastruktūrą ir jungtis ES rytuose. „Rail Baltica“ projektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių strateginių ES transporto projektų. Europarlamentarai primygtinai ragina nevėluoti jį įgyvendinti, kad nebūtų prarastos šiam projektui skirtos lėšos.

Parlamentas ragina Sąjungos valstybes, pasinaudojant ES finansavimu, sparčiau tiesti trūkstamas jungtis rytinėse ES šalyse, ypač pasienio regionuose, kad iki 2030 m. čia būtų užbaigta kurtį transeuropinį transporto tinklą. EP ragina užtikrinti šiam tikslui deramą finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Jie taip pat pažymi, kad iki šiol dauguma Europos strateginių investicijų fondo lėšų skirta projektams Vakarų Europoje, todėl ragina skirti šio fondo lėšų transporto infrastruktūros projektams Vidurio ir Rytų Europoje.

„Prieš kurdama naują infrastruktūrą, ES turi investuoti į esamos transporto infrastruktūros modernizavimą ir jos užbaigimą“, – įsitikinę europarlamentarai. Jie „pabrėžia, kad kai kuriuose Vidurio ir Rytų Europos regionuose yra platus geležinkelių tinklas, tačiau jo infrastruktūrą skubiai reikia atnaujinti, kol ji nesugedo ir netapo netinkama naudoti“. Pažymėdami, jog „nepakankamai investuojama į tarpvalstybines geležinkelio linijas“, europarlamentarai ragina „tiesti (atkurti) trūkstamas jungtis bei naikinti kliūtis“. Parlamento nuomone, „svarbu, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys būtų sujungtos su greitųjų geležinkelių sistema Vakarų Europoje, siekiant didinti geležinkelių transporto sektoriaus konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą šiame regione“.

Europarlamentarai pabrėžia „Rail Baltica“ projekto „reikšmingą strateginę svarbą visoms susijusioms valstybėms narėms bei visam regionui“. Įvertindami padarytą pažangą, jie pažymi, kad „geras suinteresuotų ir projekte dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas yra būtinas“ tam, kad projektas nevėluotų ir kad nebūtų prarastos jam skirtos lėšos. „Jei bus nesilaikoma Europos Komisijos taisyklių, bus prarastas maždaug 85 proc. sudarantis bendras ES finansavimas ir būsimos finansavimo sąlygos niekada nebebus tokios geros, kokios yra dabar“, – pažymi EP nariai. Jie „primygtinai ragina projekte dalyvaujančias šalis pripažinti ir stiprinti bendrosios įmonės „RB Rail“ vaidmenį“ bei „įrodyti, kad susijusios valstybės narės geba bendradarbiauti“.

Parlamentas primena ilgalaikį tikslą iki 2030 m. 30 proc., o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc. kelių transportu vežamų krovinių perleisti geležinkelių ar vandens transportui, kai vežama didesniu nei 300 km atstumu. Savo ruožtu raginama „skubiai tobulinti kelių infrastruktūros tinklą palei rytinę ES sieną, kuris prasideda Estijos teritorijoje, eina per Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją ir baigiasi Graikijos teritorijoje“. Jie taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių išlieka didelis žuvusiųjų keliuose ir sunkių sužalojimų skaičius.

Kartu EP nariai pabrėžia, jog „absoliučiai būtina išsaugoti Šengeno erdvę“, ir ragina į ją įtraukti Bulgariją bei Rumuniją.

Rezoliucijai pritarė 532 EP nariai, nepritarė 142, o susilaikė 16.

Šaltinis: EP spaudos tarnyba