Ir po 2020 m. ES turi deramai finansuoti regionų plėtrą, pasitelkusi įvairių ES fondų sąveiką ir paprastesnį valdymą. Tai sakoma birželio 13 d. priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje.
Nors sanglaudos politika sušvelnino ekonominės krizės ir po jos sekusios taupymo politikos poveikį, regioniniai ir socialiniai skirtumai ES tebėra dideli, todėl svarbu pasitelkus ES sanglaudos politiką toliau juos mažinti, pažymi europarlamentarai.
Rezoliucijoje siūloma šiai politikai ir po 2020 m. skirti pakankamai lėšų, supaprastinti jos valdymą, stiprinti ES struktūrinių ir kitų fondų sąveiką, taip pat derinti sanglaudos ir konkurencingumo politiką. EP nariai pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondas „neturėtų kelti grėsmės“ sanglaudos politikai. Jie taip pat mano, kad subsidijos turėtų likti šios politikos finansavimo pagrindu, ir ragina atsargiai naudoti kitus finansinius mechanizmus, tokius kaip paskolos, kapitalas ar garantijos.
„ES struktūriniai fondai kuria darbo vietas ir padeda kovoti su tokiais iššūkiais kaip klimato kaita. Jie yra taip pat ekonominio augimo ir tvarios plėtros variklis. EP siunčia aiškų signalą: būtina ir toliau išlaikyti ES sanglaudos politiką“, – pažymėjo pranešėja Kerstin Vestfal (Kerstin Westphal, Socialistai ir demokratai, Vokietija). Jos parengtai rezoliucijai pritarė 350 EP narių, nepritarė 149, o susilaikė 171.
Kitoje tądien priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl populistinės propagandos, kuri iškraipo informaciją apie ES politikos pasiekimus. Kadangi tik trečdalis Sąjungos piliečių žino apie jų regione ES finansuojamus projektus, jie siūlo didinti ES sanglaudos politikos matomumą, parengti veiksmingą jos komunikavimo strategiją ir pasitelkti naujus žiniasklaidos kanalus, ypač socialines ir kitas interneto platformas. Svarbu pabrėžti konkrečią sanglaudos politikos naudą ekonomikai, verslumui, naujovių diegimui bei darbo vietų kūrimui, priduria EP nariai.
Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje padėtis geresnė: du trečdaliai piliečių yra girdėję apie jų regione plėtojamus projektus, finansuojamus ES lėšomis.
„Komunikacija apie Europos struktūrinių fondų investicijas ne visada būna veiksminga. Siekiant geriau informuoti apie ES tikslus ir didinti piliečių susidomėjimą, būtina stiprinti valstybinių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimą“, – pažymėjo EP pranešėjas Danielius Buda (Daniel Buda, Europos liaudies partija, Rumunija). Jo parengtai rezoliucijai pritarė 469 EP nariai, nepritarė 51, o susilaikė 13.
Lietuvos biudžetas 2014-2020 m. siekia 9 947 178 296 eurus, iš jų 84,3 proc. sudaro ES skirtos lėšos (8 385 916 592 eurai). Lietuva ES paramą gauna per tris regionines ir nacionalines programas. Vidutiniškai kiekvienas lietuvis 2014-2020 m. iš ES gaus 2849 eurus.
EP studija apie sanglaudos politiką po 2020 m.
EP Tyrimų biuro apžvalga apie bendradarbiavimą sanglaudos politikoje.
ES struktūrinės politikos parama ES šalyse (Europos Komisijos informacija).
Šaltinis: EP Informacijos biuras Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]