Trečiadienį europarlamentarai aptarė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įsteigti 750 mlrd. eurų atkūrimo fondą, kuris būtų įgyvendintas šalia atnaujinto daugiamečio ES biudžeto. Daugumos frakcijų atstovai jam pritarė.
Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen atnaujinto daugiamečio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano projektų pristatymo ir ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos atstovės Nikolinos Brnjac pažado bendradarbiauti su ES šalimis, kad derybos dėl naujojo paketo su Europos Parlamentu (EP) būtų greitai užbaigtos, kalbėjo EP politinių frakcijų vadovai. Norėdami peržiūrėti atskiras kalbas, spustelėkite europaramentarų vardus.
„Europos solidarumas grįžo, ir mes pradedame naują skyrių ES“, – sakė Manfred Weber (Europos liaudies partija, Vokietija). Pasak jo, „nauji pinigai turi būti išleisti naujoms idėjoms“, o kadangi „solidarumas eina koja kojon su atsakomybe“, turi būti aišku, kaip bus grąžinti pinigai. Politikas pageidavo naujų nuosavų ES biudžeto išteklių, pavyzdžiui, skaitmeninių milžinų apmokestinimo.
Iratxe García (Socialistai ir demokratai, Ispanija) padėkojo EK pirmininkei už plataus užmojo projektus ir pelnytą Europos Parlamentui suteiktą vaidmenį sprendžiant dėl atkūrimo paketo. Perspėjusi, kad kyla Europos projekto išlikimo klausimas, ji paragino ES Tarybą naują daugiametę finansinę programą (DFP) priimti kvalifikuota balsų dauguma, kad ES neliktų įkaite „keturių valstybių, teikiančių pirmenybę nacionaliniam, o ne europietiškam atsakui“.
„Tai precedento neturintis atvejis Europos istorijoje, keičiantis žaidimo taisykles“, – teigė Dacian Ciolos (Atnaujinkime Europą, Rumunija). Anot jo, „DFP ir ekonomikos atkūrimo planas turi būti sutelktas į ateitį“, ypač į Žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą. Politikas priminė ES valstybėms, kad „ES nėra bankomatas“, o solidarumas kyla iš bendrų vertybių ir bendros ateities vizijos.
Jörg Meuthen (Tapatybė ir demokratija, Vokietija) atmetė paketo pasiūlymą kaip „visiškai neteisingą ir nesąmoningą“, neturintį tinkamo teisinio pagrindo, atsakomybės ir ekonominės prasmės. Politiko teigimu, Europos Komisija nori išleisti pinigus „tarsi nebūtų rytojaus“ – vargu ar tai didelis laimėjimas Europos mokesčių mokėtojams.
„Neturime kartoti didelių praeities klaidų ir versti šalis aklai vadovautis taupymo bei rinkos ideologijomis, – pažymėjo Ska Keller (Žalieji, Vokietija). – Vietoj to turime užtikrinti, kad pinigai būtų sėkmingai investuoti į projektus, kurie ilgainiui padės sukurti darbo vietų ir išgelbės mūsų planetą.“
Johan van Overtveldt (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Belgija) sakė: „Jei ketiname teikti paskolas ir dotacijas, joms turi būti aiškios sąlygos. Pinigai turi būti nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, o įmonėse turi būti įdiegti saugos mechanizmai. Dirbantys ir taupantys žmonės neturėtų mokėti už šias programas iš savų lėšų.“
„Užuot atsisveikinęs su praeities dogmomis“, atkūrimo planas sustoja tarpukelyje, sakė Manon Aubry (Europos vieningieji kairieji, Prancūzija). Palankiai vertindama naujus pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, ji ragino panaikinti skolą krizės atveju, teikti tiesiogines neterminuotas paskolas ES valstybėms ir labiau atsižvelgti į socialinius aspektus.
Europos Parlamentas ir ES Taryba aptars naujuosius pasiūlymus būsimose derybose ir nuspręs dėl galutinės jų formuluotės.
Šaltinis: EP biuras Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]