Iki rugpjūčio 26 d. Lietuva turi pateikti kandidatą į eurokomisarus. Europoje pageidaujama, kad kandidato pavardė būtų moteriška. Kai kurie mūsų šalies politikai pergyvena, kad Lietuva vėluoja, nes dauguma valstybių kandidatus jau pateikė, todėl teigiama, kad geriausios pozicijos jau pasidalytos ir mūsų atstovui teliks mažiau įtakingas portfelis.
Rugpjūčio 4 d. valstybinio transliuotojo laidoje „Savaitė“ savo nerimu ir įžvalgomis pasidalino Žmonių partijos atstovas, šiuo metu Europos Parlamente mūsų piliečių interesus atstovaujantis Andrius Kubilius.
Jis atskleidė, kad dabar jau ne pati Lietuva spręs, o susijungusio Europos Parlamento frakcijos, kokioje srityje Europos Komisijoje turės plušėti Lietuvos atstovas.
„Toks vaizdas kad Lietuva nėra pajėgi pati rasti stiprų kandidatą, ypač tose srityse, kuriose Lietuva galbūt turi unikalios patirties – ta pati Rytų kaimynystė: Ukraina, Moldova, Sakartvelo (Gruzijos – ekspertai.eu past.) reikalai“, - nurodė A. Kubilius.
Pasak politiko, „čia iš tiesų artimiausius dešimtmečius gali būti labai svarbu“.
„Ir kitos šalys demonstruoja kad jos tokiose srityse taip nori turėti savo komisisarus, na, pavyzdžiui vengrai. Vengrija jau senai paskelbė, kad jie nori turėti plėtros komisarą, kuris rūpintusi Vakarų Balkanų integracijos klausimais. Bet žinant Vengrijos poziciją, priešišką poziciją Ukrainai, tai Lietuvai turėtų kelti didelį susirūpinimą“, - vengrams įgėlė A. Kubilius.
Kalbėdamas jis dar kartą išryškino Lietuvos specinines ir unikalias patirtis tarptautinėje politikoje, kurios gali būti naudingos visai Europos Sąjungai.
„Aš nematau iš Lietuvos pusės aiškaus suvokimo, ko Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė norėtų siekti, kokios Europos Sąjungos politikos, kokiose srityse, turėdama, ištikrųjų savo patirtį ir savo geopolitinius interesus. Lietuva turi specifinių patirčių, unikalių patirčių, kurios galėtų būti labai naudingos formuojant visos Europos Sąjungos politiką, kaip aš jau minėjau, tos pačios Rytų kaimynystės atžvilgiu“, - akcentavo A. Kubilius.
Pasak europarlamentaro, kitose srityse Lietuva kažkokios ypatingos patirties, pavyzdžiui, kaip spręsti Europos Sąjungos finansų klausimus, tikrai neturi.
Kaip Lietuva padėjo Ukrainai imtinai nuo 2013 m., priminti turbūt nereikia. Pakanka peržvelgti Ukrainos ekonominių rodiklių statistiką, emigracijos skaičius bei prisiminti tūkstančius žuvusių žmonių šios šalies rytuose – čia specifiniai ir unikalūs Lietuvos nuopelnai neginčytini ir akivaizdūs.
Tačiau Lietuvos geroji patirtis Gruzijos atžvilgiu kelia tam tikrų klaustukų. Visi prisimename, kai dar 2013 metais vyko pirmosios gėjų eitynės Gruzijos sostinėje, kurios patyrė absoliučią nesėkmę: kitoniškų seksualinių pakraipų laisvės ištroškę žmonės buvo brutaliai išvaikyti, pasiraitoję rankoves mušti jų ėjo net dvasiškiai.
Prisiminkime šiuos šiurpius vaizdus, kai kol kas neskaitlingi Gruzijos gėjai sėdėdami geltoname autobusiuke vos išnešė gyvą kudašių nuo agresyvios minios:
Ir ar kas nors prisimena, kad Lietuva dėl tokio susidorojimo su gėjais ir transeksualais būtų pareiškusi nors mažiausią protestą?
Ar Lietuva pabandė paaiškinti gruzinams, kad be gėjų paradų jie neturi mažiausios teisės pretenduoti būti vienoje draugingoje Europos Sąjungos ir NATO šeimoje? Ne, tąkart Lietuva dėl visiškai nesuprantamų priežasčių viską nutylėjo, o vaivorykštiniai laisvės paradai Gruzijoje nuo to karto taip ir nebeįvyko.
Tad ar galima teigti, kad Lietuvos unikali patirtis pasireiškia visose Rytų partnerystės šalyse? Tiktai ne.
Kaip jau minėta, dėl Ukrainos pasiekimų Lietuva pelnytai gali didžiuotis.
Tačiau dėl tam tikrų nesėkmių Gruzijoje, mūsų valstybei reikėtų prisiimti atsakomybę ir pasistengti, kad šioje valstybėje visi gėjai, lesbietės, biseksualai translyčiai bei visų likusių lyčių atstovai galėtų savo laisves reikšti laisvai ir žygiuoti Tbilisio bei kitų šios šalies miestų gatvėse.
Susiję:
Patarimas Gruzijos gėjams – persikelkite į Lietuvą
Lietuvos atstovas Ukrainoje: ukrainiečiai pradeda specialiai stengtis žudyt būtent rusus
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]