Naujasis Europos Audito Rūmų pirmininkas Klausas Haineris Lėnė (Klaus-Heiner Lehne) įspėja, kad Europos institucijos iš dalies prarado ES piliečių pasitikėjimą.
Pristatydamas ES auditorių 2015 m. metinę ataskaitą Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui, jis pareiškė, jog per ateinančius mėnesius ir metus didžiausias Europos Sąjungos iššūkis – atgauti šį pasitikėjimą.
K. H. Lėnė pabrėžė EP nariams, jog tam yra būtina reforma, tačiau kad ir kaip sumanyta, ji privalo turėti tvirtą finansinį pagrindą. Tai reiškia, jog Europos Sąjungoje turi būti užtikrinamas tinkamas atskaitingumas; finansinės taisyklės taikomos teisingai; lėšos naudojamos racionaliai, užtikrinamas skaidrumas ir garantijos dėl teisingo lėšų panaudojimo.
„Žmonės net nepradės tikėti ES institucijomis, jei netikės, kad mes tinkamai elgiamės su jų pinigais ir teisingai atsiskaitome už tai, kaip juos panaudojame“, – teigė K. H. Lėnė.
Šiais metais ES auditorių metinė ataskaita rodo, kad dotacijų schemoms, kurios remiasi naudos gavėjų išlaidų kompensavimu, yra būdingas didesnis klaidų lygis nei teisių į išmokas schemoms. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į finansų valdymo rizikas, susijusias su finansine parama, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai teikiama iš ES biudžeto paskolų, garantijų ir nuosavo kapitalo investicijų forma.
Kaip ir kiekvienais metais nuo 2007 m., auditoriai teigiamai pasisakė apie Europos Sąjungos 2015 m. finansines ataskaitas. Jie taip pat padarė išvadą, kad surenkant ES pajamas klaidų nebuvo, tačiau įvertintas klaidų išleidžiant pinigus lygis sudarė 3,8 % viso 2015 m. ES biudžeto išlaidų (palyginti su 4,4 % 2014 m.). Tai nėra sukčiavimo, neefektyvumo ar išeikvojimo matas, tai – įvertis pinigų, kurie neturėjo būti sumokėti iš ES biudžeto, nes buvo panaudoti visapusiškai nesilaikant atitinkamų ES taisyklių.
Auditoriai ir toliau nustato beveik tokį pat įvertintą klaidų lygį srityse, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis (4,0 %), kaip ir Komisijos tiesiogiai valdomose išlaidose (3,9 %).
Ataskaitoje pabrėžiama, jog didžiausią poveikį išlaidų klaidų lygiui daro skirtumas tarp kompensavimo schemų kai ES kompensuoja tinkamas finansuoti išlaidas, remdamasi naudos gavėjų pateiktomis deklaracijomis ir teisių į išmokas schemų kai mokėjimai atliekami, jei yra išlaidos, patirtos teisių į išmokas pagrindu (1,9 %).
„Valstybių narių institucijų ir Komisijos vykdyti taisomieji veiksmai (finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimai) padarė teigiamą poveikį įvertintam klaidų lygiui“, – teigia auditoriai. Tačiau nepaisant to, jog Komisija ėmėsi priemonių pagerinti savo rizikos ir taisomųjų veiksmų poveikio vertinimą, vis dar yra galimybių padėtį pagerinti. Daugelio klaidų galima buvo išvengti, arba jas galima buvo aptikti ir ištaisyti prieš atliekant susijusius mokėjimus.
Be to, nors bendras informuotumas apie mūsų rekomendacijas valstybėms narėms yra priimtino lygio, atsižvelgimo į jas lygis yra labai įvairus, o įrodymai apie pokyčius nacionalinėje politikoje ir praktikoje yra labai riboti.
Padėtis Lietuvoje
Kaip pranešė Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas, išskirtinė yra ES atominių elektrinių uždarymo paramos programos Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje ataskaita: „Pastarojoje konstatuojama, kad 2010–2015 m. atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimui lėšų poreikis nuo planuotų Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje padidėjo 40 proc. iki 5,7 milijardo eurų. Audito rūmai siūlytų po 2020 m. nebetęsti atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo paramos programų pagal dabartinį finansavimo modelį, o jei po 2020 m. būtų nustatytas aiškus ES lėšų poreikis, tai finansavimas turėtų būti terminuotas, užtikrinant adekvatų nacionalinį bendrąjį finansavimą.“
Europos Audito rūmai (EAR) buvo įsteigti audituoti ES finansus. Jų atliekamo audito atskaitos taškas yra ES biudžetas ir politikos sritys, visų pirma srityse, susijusiose su augimu ir darbo vietų kūrimu, pridėtine verte, viešaisiais finansais, aplinka ir klimato kaita. EAR audituoja biudžetą pajamų ir išlaidų atžvilgiu. EAR veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš 28 narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Narius skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, šešerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti. Trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta, EAR nariai išsirenka pirmininką. Europos audito rūmų narys Rimantas Šadžius šias pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. birželio. Jis pakeitė kadenciją baigusią EAR narę Rasą Budbergytę.
Šaltinis: eca.europa.eu
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]