Lapkričio 23 d. europarlamentarai pritarė tam, kad iki 2030 m. būtų labiau apribotas sieros dioksido, azoto oksido, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas ES šalyse. Dėl prastos oro kokybės ES kasmet pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių.
Šiuo metu galiojančios taisyklės nustato keturių pagrindinių oro teršalų (sieros dioksido, azoto oksido, lakiųjų organinių junginių ir amoniako) išlakų ribas kiekvienoje ES šalyje, kurios turi būti pasiektos iki 2020 m. Atnaujintomis taisyklėmis, kurios jau suderintos su ES Taryba, nustatomos griežtesnės teršalų išmetimo ribos naujam laikotarpiui (iki 2030 m.).
Be to, į reguliuojamų teršalų apimtį įtrauktos ir kietosios dalelės. Europarlamentarų dėka taip pat įsipareigota ateityje griežtinti oro taršos šaltinių, pavyzdžiui, automobilių, kontrolės taisykles. Nors ES Taryba nepritarė europarlamentarų siūlymui kartu reguliuoti ir metano taršą, Europos Komisija įsipareigojo prireikus persvarstyti galiojančias taisykles.
„Per pastaruosius trejus metus politinis fonas smarkiai pasikeitė. Po „Volkswagen“ automobilių tikrojo taršos lygio nustatymo skandalo oro kokybės klausimas sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Galbūt galime pripažinti, jog, pastarąjį dešimtmetį skirdami didžiausią dėmesį anglies dvideginio išlakoms, pernelyg mažai jo skyrėme oro kokybei. Šiandieniniu sprendimu Europos Parlamentas bando taisyti šį trūkumą“, – pažymėjo EP pranešėja Džuli Gerling (Julie Girling, Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė).
Rezoliucijai pritarė 499 Europos Parlamento nariai, nepritarė 177, o susilaikė 28. Tikimasi, kad papildomas taršos apribojimas iki 2030 m. perpus sumažins neigiamą oro taršos poveikį sveikatai.
Šaltinis: EP spaudos tarnyba
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]