Europos Parlamentas sveikina proveržį ES gynybos politikoje

Europai tebekyla daug pavojų, todėl būtina stiprinti ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje ir siekti vieningo ES diplomatinio atsako į tarptautines grėsmes, tokias kaip Rusijos agresija Ukrainoje. Tai sakoma rezoliucijoje, kurią gruodžio 13 d. priėmė Europos Parlamentas (EP).

Europarlamentarai džiaugiasi, kad po nuolatinio Parlamento raginimo pagaliau stiprinamas ES valstybių bendradarbiavimas gynybos srityje: steigiamas Europos gynybos fondas ir ES vadavietė, pradedamas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), taip pat numatyta metinė ES valstybių gynybos planų peržiūra.

Europarlamentarai siūlo Europos Komisijoje įsteigti gynybos generalinį direktoratą, kuris koordinuotų gynybos iniciatyvas, pavyzdžiui, palengvintų ES valstybių karinių pajėgų judėjimą Sąjungoje. Jie taip pat ragina visas ES valstybes skirti bent 2 proc. BVP gynybai, sukurti greito operacijų dislokavimo paramos fondą, o 2021–2027 m. biudžete numatyti atskirą ES gynybos išlaidų skirsnį.

Kitoje šiandien priimtoje rezoliucijoje, skirtoje užsienio politikai, minimi didžiausi ES saugumo iššūkiai: masinio naikinimo ginklų platinimas, terorizmas, konfliktai rytų ir pietų kaimynystėje, hibridiniai ir informaciniai karai. ES turi greičiau ir veiksmingiau reaguoti į kylančias grėsmes, pažymima rezoliucijoje. Viena iš pagrindinių kliūčių – reikalavimas ES Taryboje sprendimus priimti vieningai. Todėl europarlamentarai siūlo užsienio politikos sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma.
 
EP nariai smerkia „nuolatinius Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir jos vykdomą hibridinį karą“. Jie „labai susirūpinę dėl to, kad dėl Rusijos perteklinių karinių pratybų ir karinės veiklos, <...> taip pat hibridinės taktikos, įskaitant kibernetinį terorizmą, melagingas naujienas ir dezinformacijos kampanijas, ekonominį ir energetinį šantažą, yra destabilizuojamos Rytų partnerystės šalys ir Vakarų Balkanai, taip pat veikiama prieš demokratines Vakarų šalis ir didinama įtampa tarp jų“. Europarlamentarai primena „galimybę nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus“. Jų įsitikinimu, dvišalius santykius su Rusija gilinti bus galima tik tuomet, kai ji nutrauks agresiją Ukrainoje ir laikysis pasirašytų susitarimų.

EP pranešėjas dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) Deividas Makalisteris (David McAllister, Europos liaudies partija, Vokietija) pažymėjo: „65 proc. europiečių remia Europos užsienio politiką, o net 75 proc. – ir bendrą gynybos politiką. ES turi pateisinti šias viltis.“

EP pranešėjas dėl bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) Michaelis Galeris (Michael Gahler, Europos liaudies partija, Vokietija) kalbėjo: „Po aštuonerių metų ES gynybos srityje matome proveržį. Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo pradžia yra svarbus žingsnis ir aiškus signalas piliečiams, kad ES nori ir gali veikti saugumo ir gynybos srityje.“

Rezoliucijai dėl BUSP pritarė 408 EP nariai, nepritarė 132, o susilaikė 102. Rezoliucijai dėl BSGP pritarė 368 EP nariai, nepritarė 237, o susilaikė 61.

Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės

Bronis Ropė (Žalieji) kalbėjo: „Idėja sukurti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo sveikintina. Neseni įvykiai Rytų kaimynystėje rodo, kad Europa po šaltojo karo netapo saugesnė vieta. Kita vertus, ar tikrai esame įsitikinę, kad einame teisingu keliu? Ar nekuriame naujos institucijos be konkrečių poveikio instrumentų? Ir, kas svarbiausia, ar nedubliuosime ikišiolinio saugumo garanto NATO struktūros ir pajėgumų? Ar visi jau esame įvykdę įsipareigojimus NATO dėl gynybos finansavimo?“

Laima Liucija Andrikienė (Europos liaudies partija) teigė: „Terorizmas, kibernetiniai išpuoliai, agresyvi Rusija, nestabili Šiaurės Afrika ir karo bei konflikto apgaubti Artimieji Rytai – dėl to NATO šiuo metu išlieka svarbiausiu saugumo ir gynybos garantu Europoje. Tačiau ES taip pat turi investuoti į savo narių saugumo stiprinimą, nes įtempta saugumo situacija reikalauja proaktyvaus ES atsako.“ Europarlamentarė sveikino sprendimą įsteigti naują gynybos ir saugumo bendradarbiavimo tinklą (PESCO) ir pridūrė, jog „tai ženklas, kad valstybės narės pasiryžusios plėtoti gynybinius pajėgumus ir didinti investicijas į gynybą“. Ji taip pat ragino stiprinti NATO ir ES bendradarbiavimą karinio tranzito, kibernetinės gynybos, atsako į hibridines grėsmes ir strateginės komunikacijos koordinavimo srityse.

EP Tyrimų biuro pažyma apie ES užsienio politiką.

EP Tyrimų biuro pažyma apie nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO).

Infografikas apie PESCO.

Šaltinis: europarl.europa.eu