Europos Parlamentas. Nuotr. ft.com |
Naujos sudėties Europos Parlamentas netrukus pradės darbą. Jame mūsų interesams atstovaus viso labo 11 pasiuntinių. Kokią sprendžiamąją galią jie turi tarp kitų 740 europarlamentarų? Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila atsako trumpai: jokios. Pasak jo, Europos Parlamento paskirtis jau kuris laikas nebėra nacionalinių interesų atstovavimas. Ten paprasčiausiai laiminami „centro“ nurodymai.
- 11 Lietuvos atstovų EP tarp kitų 740. Ar tiek pakanka mažytei Lietuvai, kad ji galėtų apginti savo nacionalinius interesus?
- Mūsų dviejų kadencijų EP patirtis rodo, kad mūsų galios ten yra nulinės. Per 10 metų narystės ES neprisimenu nė vieno veiksmo, kuris iš europarlamentarų pusės būtų darytas grynai Lietuvos naudai. Net nebandyta drauge susivienijus ką nors keisti.
Tokios jau yra EP žaidimo taisyklės: europarlamentarai išsiskirsto į neegzistuojančias vadinamąsias europines frakcijas. O ten jų balsas tiesiog prapuola. Tiek tos naudos. Ką mūsų atstovai ten veikia? Daro ekskursijas rinkėjams po EP rūmus Briuselyje. Pateikia, pasirašo kokią rezoliuciją, pašneka - taip matuojamas jų aktyvumas.
Tačiau pati EP sistema yra tokia. EP misija nėra atstovavimas valstybėms. Mūsų atstovai ten nedrįsta formuluoti atskiros nuomonės, kalbėti apie mūsų interesus, kaip, pavyzdžiui, mes, sąjūdininkai, tai darėme per SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. EP dabar skirtas tam, kad laimintų bendrai stumiamus projektus. O tie projektai, kaip matome, veda į vienos valstybės kūrimą.
Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) jau paskelbė, kad iki 2020 metų ES neturi likti tautų. Bet kažkodėl EP nė vienas apie tai nešneka, nediskutuoja. Vietoj to priiminėjamos įvairios rezoliucijos, tik dar labiau greitinančios tuos procesus.
Keista, kad net ir rinkimų debatuose nebuvo užkabinta ta tema - kokia ES perspektyva, kokie Lietuvos santykiai net ne su „centru“, o su kitomis valstybėmis. Tas „centras“ - Europos Komisija - tapo ne tik vykdančiąja ES valdžia, bet kai kuriais atvejais ir norminių aktų leidžiamąja, teismo funkcijas vykdančia valdžia. Tai visiškas nesusipratimas. Mes tos valdžios net nerenkame - ji mums parenkama.
- Tai kiek demokratiškas tas ES darinys, jei nerenkame nei ES vadovo, nei eurokomisarų? Tik saujelę atstovų EP, kurie, kaip sakėte, nelabai ką gali padaryti?
- Tai yra demokratijos imitacija. Europos Komisijoje dabar jau atvirai šnekama, kad turi būti tikra visos Europos vyriausybė.
Dėl to norima centralizuoti daugiau mokesčių, nors dabar visi tik ir giriasi, pradedant prezidente, baigiant kitais valdžios atstovais, kad mes tiek daug gauname iš ES biudžeto.
Kažkodėl niekas neskaičiuoja, kiek mes prarandame mokesčių požiūriu. Juk didžiąją dalį ES biudžeto sudaro net ne valstybių narių įnašai, o importo muitai. Mes gi esame tikrai nemažai importuojanti šalis: importuojame didžiulius kiekius elektros energijos, naftą, dujas. Nuo viso šito importo mokesčiai eina į ES centrinį biudžetą. Vėliau iš ten malonės prašome. Kažkodėl Finansų ministerija net neskaičiuoja, kokie yra praradimai mūsų biudžete dėl narystės ES. Neaišku, ar mes daugiau prarandame, ar daugiau gauname.
Jau nekalbu apie tai, kad ES finansuoja ekonominių vienetų uždarymą - pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos. Tai yra visiškai nelogiška, nes mūsų valstybė praranda pajamas.
Deja, tokia situacija, kad intensyviai yra kuriama viena Europos valstybė. O mūsų europarlamentarai, kuriuos rinkėjai rinko, kad atstovautų jų interesams, tą valią aklai vykdo. Kvaila jiems girtis, kad kokį nors pareiškimą EP padarė - tai tik veiklos imitacija, o ne reali veikla. Kažką ten galima padaryti tik susivienijus į vieną delegaciją, o ne išsiskirsčius po neegzistuojančių partijų frakcijas. Kažką galima padaryti tik susibūrus su analogiškus interesus turinčiomis valstybėmis.
Dėl to europarlamentarams ir mokami tokie fantastiniai atlyginimai. Kad jie lojaliai žaistų ne pagal savo, o pagal sistemos primetamas žaidimo taisykles. Sistema perka tarnus, kurie imituoja veiklą, neva atstovauja rinkėjams. Bet kas gali pasakyti, ką nors vienas padarė Lietuvos, o ne bendros sistemos naudai? Jie balsuoja už bendras direktyvas, bendras rezoliucijas, tvarko bendrus reikalaus.
- Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir mandatų skaičius EP. Ar esame pasmerkti ištirpti tarp didžiųjų valstybių?
- Toks yra tikslas. Jau nebėra didelio skirtumo, turime 12 mandatų ar 11. Skirtumas tik tas, kiek bus gaunančių gerą atlyginimą artimiausius penkerius metus. Tiesa ta, kad mūsų balsas ten yra arti nulio. O jei kažkas sakys, kad tokia tvarka ir nieko negalime pakeisti, vėl prisiminkime SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. EP jie turi didžiulę tribūną, galėtų sulaukti dėmesio, jei kalbėtų apie realias problemas. Apie tai, kokia ES turi būti - ar viena valstybė, ar stiprių valstybių sąjunga. Jei tai antras variantas, mano nuomone, EP ir EK išvis nereikalingos struktūros. Užtenka ES Vadovų Tarybos, kuri operatyviai priima sprendimus. O jei einame į bendrą valstybę, aišku, tada ir reikalingos tokios imitacinės struktūros kaip EP ir EK. Tačiau kryptis aiški, o ją mums nurodė ne kas kitas kaip Ž.M.Barozas ir Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas).
- Bet juk 28 šalių piliečiai nerenka tų, kurie mums nurodo, kokia kryptimi turime eiti... Jie paskiriami. Gal ES šalių piliečiai turėtų patys rinkti eurokomisarus, ES vadovą?
- Dėl to ir atsiranda konfliktai, kad kažkas nusprendžia už visus. Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) jau atvirai formuluoja savo nuomonę apie ES biurokratinę valdžią, kuri per krizę atlyginimus ne mažinasi, o didinasi. Apie jos primetamą valią. Savo nuomonės nebijo pasakyti ir vengrai, kartais ir lenkai, o mes atstovaujame prezidentės, kuri apie tai nešneka, bet tyliai daro, eurointegracinėms užgaidoms. Štai jau mūsų laukia stojimas į euro zoną. Nebuvo net diskusijos, kurioje dalyvautų dvi nuomonės. Girdime melą, propagandą, o ne tai, kaip yra iš tikrųjų. Tai rodome, kad tapome priklausomi nuo sistemos.
- Didžiosioms valstybėms ES - kaip įrankis užtikrinti nacionalinius interesus. O mums? Ar Lietuvos nacionaliniai interesai nėra nustumiami kažkur į paraštes, virš jų iškeliant įsipareigojimus Bendrijai?
- Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad viešai niekas net nedeklaruoja, kokie yra mūsų nacionaliniai interesai. Jie baigėsi po įstojimo į NATO ir į ES. Po to jokia politinė jėga, joks valstybės vadovas Lietuvoje aiškiai nekalba, koks yra mūsų siekis, tikslas šioje sąjungoje. Priešingai - nuo to laiko mes su viskuo sutinkame, nors ES žaidimo taisyklės keičiamos. Niekas net nesivargina paklausti mūsų, Tautos, nuomonės, nors Konstitucija tą daryti įpareigoja.
Tiek tos nacionalinės politikos ir liko. Visa mūsų politika - iš „centro“ gaunamų komandų vykdymas. Mes tokiomis sąlygomis ir Sovietų Sąjungoje gyvenome. Gal reikia atsigręžti ir prisiminti, kuo tai gali baigtis? O apie nacionalinius interesus niekas nesiryžta ten kalbėti, nors tą daryti reikia.
ES mes esame maža valstybė, neturinti savo nuomonės ir uoliai vykdanti visus įsipareigojimus. Dėl to traukiasi mūsų ekonomika. Didėja disproporcijos tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų, didėja emigracija. Žmonės nebetiki mūsų valdžios galiomis. Atrodo, kad jei toliau taip, tapsime tik kai kam poilsiauti skirta vieta. Gamtos požiūriu gražus užkampis, skirtas parodyti turistams. Išlaikytiniai, o ne save išlaikanti visuomenė.
Dabar visi kalba apie įtaką iš Rusijos, jos interesus. Bet iš tikrųjų tiek Vakarų, tiek Rusijos interesai mūsų atžvilgu sutampa. Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, ir Ignalinos elektrinės uždarymas buvo tiek ES, tiek Rusijos interesas. Niekas nenorėjo, kad gamintumėmės pigią elektrą.
Panašiai vyksta ir su dujomis. Sveiku protu nesuvokiama, kaip galima 10 metų mokėti trigubą kainą už suskystintų dujų terminalo nuomą, kai jį tiesiog nusipirkti galima triskart pigiau. Akivaizdu, kad tai yra ne sveiko proto, o korupcinis sprendimas. Taigi mus valdo ir monopolis iš Rytų, ir iš Vakarų. Rusija su didžiosiomis šalimis tvarkosi savo interesus, o mes tampame Lotynų Amerikos tipo valstybe, nors formaliai esame ES nariai.
2014-2019 metų EP sudėtis (frakcijos, jų narių skaičius), ideologija ir vertybės:
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė. Didžiausia frakcija Europos Parlamente. Ją sudaro 221 narys. Tai centro ir dešinės partijų politinė šeima. Palaiko krikščionišką, konservatyvų požiūrį į šeimą, tačiau yra stiprių proeuropietiškų pažiūrų - labai palankiai nusiteikę dėl ES projekto. Pasisako už federacinę Europą, už bendrą imigracijos, pinigų politiką.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija. Ją sudaro 189 EP nariai. Frakcija nurodo, kad jos vertybės - socialinis teisingumas, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Tačiau kur kas daugiau dėmesio EP ši frakcija skiria įvairiems moterų teisių, lyčių lygybės, tolerancijos, kultūrinės įvairovės klausimams. Šios frakcijos narė Editė Estrela praėjusios kadencijos metu bandė prastumti skandalingąją reprodukcinės sveikatos ir teisių rezoliuciją.
Liberalų ir demokratų aljansas už Europą. Jį sudaro 59 EP nariai. Vadovaujasi liberalizmo ideologija, pasisako už laisvą prekybą ir privačią nuosavybę. Vienas iš frakcijos prioritetų - kovoti su jų įsivaizduojama diskriminacija, skatinti lygybę, ginti įvairias europines vertybes, žmogaus laisves ir teises (ypač kovojama už seksualinių mažumų teises). Frakcija yra proeuropietiška, skatina greičiau plėsti euro zoną.
Žalieji/Europos laisvasis aljansas. Šią grupę EP sudaro 52 nariai. Pasisako už solidarumo principais veikiančią Europą, skatinant visų ES šalių vystymąsi, neleidžiant stipriausioms šalims primesti savo politikos kitoms. Tačiau be perstojo gina, jų supratimu, svarbiausias Europos vertybes - žmogaus teises, individo laisvę, įvairovę, lyčių lygybę. Ragina įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.
Europos konservatoriai ir reformistai, kuriuos sudaro 46 EP nariai. Priklauso nuosaikesnei kraštutinės dešinės jėgai. Yra eurokritiški. Pasisako už šeimos, kaip visuomenės pamato, svarbą, už kontroliuojamą imigraciją ir piktnaudžiavimo prieglobsčio tvarka stabdymą, už teisingą elgesį su visomis ES šalimis - naujokėmis ir senbuvėmis, didelėmis ir mažomis.
Europos vieningieji kairieji/Šiaurės šalių žalieji kairieji - 45 EP nariai. Deklaruojamos pagrindinės vertybės - pagarba aplinkai ir taikos užtikrinimas. Pasisako už tarptautinį saugumą stiprinant ESBO, tačiau atsisakant NATO. Kovoja už lyčių lygybę. Pasisako už tai, kad būtų patenkinti prieglobsčio prašytojų ES poreikiai.
Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ - 38 EP nariai. Eurokritiška frakcija. Pasisako už ES, susidedančią iš savarankiškų tautų, nepritaria tolesnei Europos integracijai ir centralizuotam politinės ES struktūros stiprinimui. Teigia, kad bet kokios naujos sutartys turi būti tvirtinamos žmonių balsavimu nacionaliniuose referendumuose. Pasisako už pagarbą istorinėms, tradicinėms, religinėms ir kultūrinėms vertybėms, tautiniams skirtumams ir interesams.
Nepriklausomi. Jokiai frakcijai nepriklausančių narių šiuo metu yra 41. Dar 60 EP narių - naujai išrinkti, taip pat kol kas nepriklauso jokiai buvusios kadencijos EP frakcijai.
www.respublika.lt
Susiję:
Reportažas vokiečių kalba:
Reportažas rusų kalba: