Euroskeptikų pergalė, arba perkūnas iš giedro dangaus

Breksitas tampa ilgai grojančia plokštele, nes patys įdomiausi dalykai Breksito istorijoje vyks ne dabar, net jei įvykęs referendumas taps tolimesnio nenukrypstamo veikimo pagrindų, savaime suprantama, kad skyrybų procesas užsitęs.

Atsiranda klausimas: kokios jėgos iniciavo ES suskaldymo procesus..? Kam tai naudinga..? Ir kas už to stovi..?

Situacija atrodo įdomu, ryškėja keli netiesioginiai, bet įdomus prieštaravimai.

Formaliai galima pasakyti, kad Britų pasitraukimo iš ES iniciatorių pergalė, tai nacionalinės idėjos puoselėtojų pergalė prieš globalistus. Kol Marine Le Pen svajoja apie racionaliai orientuotą Prancūziją, Britai aplenkdami Marine Le Pen, pasuko gan ryžtingesniu ir greitesniu keliu - surengė referendumą. Jei vertinti primityviai ir paviršutiniškai, tai galima teigti, kad Globalistai pralošė savo šachmatų partiją. Bet tai per daug paprastas primityvas. Dar didesnis primityvas yra kolumnistų teiginys, kad tai naudinga Rusijai ir už to stovi Rusija.

Bet neskubėkime – panagrinėkime detaliau, kam reikalinga ir naudinga vieningos Europos griūtys. Vieningos Europos idėja, buvo Vokietijos idėja ir kol gyvuoja Vokietija, vieningos Europos idėja gyvos. Nors po Britų pasitraukimo iš ES, vertybiškai vieningos ES idėja stipriai nuvertėja, bet ji dar nėra žlugusi. ES agonija prasidės, kai Britai iš ES pasitrauks tikroviškai. Breksitas tai tik vieningos ES idėjos griūtis, galimai šis projektas transformuosis į naują ES projektą nacionaliniuose ribose. Todėl paviršutiniškai vertinant, tai nacionalistų pergalė prieš globalistus.

Visame tame kažkodėl neminima, kad šio metu realizuojami keli nauji globalus transnacionaliniai projektai:

1. Transatlantinis prekybos ir investicijų partnerystės susitarimų projektas - Transatlantic Trade and Investment Partnership (TTIP).

2. Ramiojo vandenyno partnerystės projektas – Trans-Pacific Partnership (TPP).

Vieninga ES turėjo tapti vieno iš šio projekto dalimi. Derybos šia linkme vyksta, bet vyksta gana sunkiai - sudėtingai, pats projektas apgaubtas paslaptimi, kaip ir susitarimo punktai irgi yra paslaptingi.

Pagal TTIP Europos Sąjungos galios bus labai drastiškai apribotos juridine prasme, sprendimų ir ginčų teisė bus perduota specialiai tam sukurtiems arbitražiniams teismams. Kitaip sakant, pagal TTIP Europos Sąjunga taps transnacionalinių korporacijų kolonijos dalimi, nes būtent už TTIP ir TPP projektų stovi transnacionalinės korporacijos. Būtent dėl to derybos vyksta labai sunkiai ir labai sudėtingai, bei paslaptingai.

Nors Europos biurokratinis politinis elitas yra stipriai įtakojamas vyresnio brolio (JAV), bet visais įmanomais būdais bando remtis savisaugos instinktais. Reikalas tame, kad pagal TTIP sutartį, ES biurokratijai numatytas tik dekoratyvus gyvavimo, bet ne sprendimų priėmimo vaidmuo ir jie tai puikiai suvokia, bent jau tie, pas ką dar įjungti smegenis. Aš neturiu omenyje silpnapročius kolumnistus.

Priversti visą ES pasirašyti TTIP sutartį yra žymiai sudėtingiau, nei priversti šią sutartį pasirašyti atskiras šalis. Reikia turėti omenyje ir tai, kad transnacionalines korporacijas (TNC) domina ne visos valstybės: kam įdomį kokia nors bankrutuojanti Rumunija, Bulgarija ar Lietuva..? Tai valstybės, kurios pačiai ES yra savotiškas nelabai reikalingas ekonominis balastas. Todėl kalba čia ne apie ekonomiškai bankrutuojančias kvazi valstybes. Kalba čia eina apie Europos galingąsias valstybes, jas suskaldžius ir kiekvieną atskirai yra žymiai lengviau priversti pasirašyti TTIP sutartis, kurios visom prasmės bus naudingos tik transnacionalinėms korporacijos.

Todėl nacionalinių idėjų šalininkų pergalė prieš globalistus įjungia žalia šviesa visai kitam transnacionalinių kompanijų globaliam projektui, kuris yra patiems europiečiams dar daugiau žalingesnis – nenaudingesnis nei pats globalizacijos procesas.

Britai nutarė bėgti iš laivo, kurio kurse ledkalnis vadinamas TTIP sutartis, nematydami jokios prasmės toliau pasilikti šitame laive.

Todėl nacionalistu pergalė prieš globalistus, tai  visu pirma transnacionalinių korporacijų pergalė. Jei tai butu įvykę anksčiau, kol nebuvo TTIP ir TPP projektų, tokį veiksmą galima butu įvardinti, kaip nacionalistų pergalę prieš globalistus, bet ne dabar. Vieninga ES buvo reikalinga mūsų vyresniam broliui kaip vieningas valdomas vienetas. Dabar tokio būtinumo nėra. Dabar visas pasaulis skaldomas į smulkius lengvai valdomus fragmentus. Dabar trendų tapo sąjungų ir didesnių valstybių fragmentacija į gabaliukus, kurios žymiai lengviau valdyti, įtakoti – o jei pavyksta smulkiau suskaldyti, tai net tartis nebūtina, tokiais atvejais jau galima tiesiog savo sąlygas diktuoti. Todėl bent kokių sąjungų ar stipresnių valstybių skaldymas tarnauja tik globalinių transnacionalinių elitų interesams. Vidurio ir Artimųjų Rytų, Europos pietinės dalies ir šiaurinės Afrikos dalies performatavimas naudingas būtent transnacionaliniam elitui.

Bet, visas šis reikalas visuomenei pateikiamas kaip nacionalistų pergalė prieš globalistus, iš serijos „gana maitinti“, nenaudinga, pabėgėliai nereikalingas blogis, tai tampa savotiškai šių šienų dienų populiariais – madingais lozungais.

Tad, ne viskas taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Išsilaisvinus nuo eurobiurokratinio jungo, britai greičiausiai turės sumokėti savo imperijos subyrėjimu. Škotai jau pareiškė, kad jie nori pasilikti ES. Dar nežinia, ką pasakys ir kokiais keliais gali pasukti airiai. Tad čia ne vien nacionalistų pergalė, čia imperijos subyrėjimas.