|
Matot, dimmer, tarp mūsų yra didelis koncepcijų skirtumas. Jūs stovite kažkurioje pusėje, o aš esu pakilęs virš ir nevertinu, kas geras ir kas blogas. Man ta arena yra tik beprasmių judesių laukas, galiu matyti, kur darote klaidas ir kur jūsų silpnos vietos. Tačioau aš žinau, ką turėtumėte daryti, kad beprasmybės liautųsi or kaip pakeisti visą sistemą, kadr ir jums būtų gera joje gyventi. Juk norite turėti visokių žmogiškų malonumų, emocinių, kognityvinių, fizinių. Man patinka darbuotis su kastuvu ir dalgiu, tad žoliapjovės nervinasi, kad mato mane mojuojanmt dalgiu. Bet man patinka ir protavimas, tai lygiai toks pat geras dalykas, kaip ir geras seksas su mylimąja. Taigi, grįžtant į žiūros kampą, jis platesnis yra tada, kai matai, sisteminius dalykus. Pats aukščiausias lygmuo yra tas, kuris sako, jog bet kokios valdžios pagrindinis interesas yra jos reikalingumo demonstravimas. Valdžia turi sudaryti įspūdį, kad be jos mes neišgyvensim. Anarchistai daro klaidą, sakydami, kad galima apsieiti be arche, t.y. be seniūnų (senų patyrusių žmonių). Todėl anarchija anksčiau ar vėliau vis tiek nusirita į hierarchinę valdymo sistemą. Tačiau yra išeitis, ji pradėjo rastis gal tik prieš 10-15 metų, susijusi su internetinėmis technologijomis. Visuomenė yra inertiška, bet po truputį tas sprendimas skinasi kelią į visuomenę ir maždaug po dešimties metų jau nebereikės rinkti atstovų į parlamentą. To teigiamas pasekmes pajusime greitai. Geras pavyzdys, kaip įstatymai keičia situaciją, yra Švedija. Iki 1911 metų tai buvo šalis su didžiausia nelygybe. Balsuoti galėjo tik vyrai, kurie turejo nuo vieno balso (neturtingaiusieji) iki 54 balsų (kurie turėjo daugiausiai turto, mokėjo didžiausius mokesčius). Perėjus prie „vienas žmogus — vienas balsas“ sistemos,. Švedija tapo šalimi, kur mažiausia nelygybė. Taigi, neturint valdžios atstovų parlamente, nebeturėsime visko, kas susiję su rinkimais - ciklų, tuščio ir beprasmio personalijų veiksmų nagrinėjimo, susipriešinimo ir kt. Tai bus laikas, kai valstybė ir visuomenė tampa organiškas vienis. Tai priešinga tradiciniam modeliui, kai atskirtis tarp valdžios ir visuomenės yra maksimali. Parlamentas sutampa su visuomene, todėl jo nereikia rinkti. O technologijos yra geros tada, kai tinkamai naudojamos. Pvz., blockchain technologijos notarų ir antstolių darbą padaro nebereikalingu, užtikrina asmeninių duomenų saugumą taip, kad prie jų be tavo leidimo niekas neprieis. Toks modelis keičia net teismus — jie nebebus paskutinė instancija. Na, visko surašymui čia nėra vietos.
|