Finansavimas Europos Sąjungos valstybių transporto infrastruktūrai 2014–2020 metų laikotarpiu padidės trigubai ir sieks net 26 milijardus eurų.
Valstybės narės taip pat pritarė infrastruktūros plėtros koordinavimui ir sutarė dėl pagrindinio transporto tinklo koridorių. Tai esą leis paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą, įgyvendinant bendrus, kelioms šalims aktualius projektus.
Taline vykstančių Transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) dienų atidarymo sesijoje Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigė, kad padidėjęs finansavimas užtikrins patogų susisiekimą visoje Europoje.
„Aš tikiu, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir nauji finansiniai instrumentai užtikrins prioritetinių ES projektų įgyvendinimą ir pagerins ES vidaus jungtis. Viena tokių jungčių Baltijos jūros regione yra strateginis projektas „Rail Baltica“. Prieš mėnesį Vilniuje pasirašius penkių šalių transporto ministrų deklaraciją, buvo nuspręsta įsteigti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonę projektui įgyvendinti, tad Baltijos šalims yra reali galimybė ES lėšomis finansuoti šį projektą, ir taip ateityje greitąja geležinkelio linija susijungti su Lenkija, Suomija ir likusia Vakarų Europa“, – kalbėjo viceministras.
Viceministras pažymėjo, kad Lietuva, kaip valstybė narė, turinti ES išorės sieną, skiria daug energijos ir laiko, siekdama didesnės ekonominės integracijos ir kurdama veiksmingą transporto rinką, kurioje dalyvautų ES kaimyninės ir kitos šalys.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.