Fukušima šiandien: didėjančios problemos ir avarijos pasekmių likvidavimo kaštai

Nors po avarijos atominėje Fukušimos elektrinėje Japonijoje praėjo beveik treji metai ir situacija, žvelgiant iš toli, gali pasirodyti nurimusi, yra likęs visas pluoštas šio įvykio sukeltų problemų, kurių sprendimas pareikalaus daug jėgų, žinių ir finansinių resursų. Pagrindiniai klausimai keturi: 1) ką daryti su radiaciniu užterštumu, 2) kam prisiimti atsakomybę dėl avarijos, 3) kaip sėkmingai uždaryti pačią elektrinę ir 4) ką daryti su šalies energetine ateitimi? Aptarkime kiekvieną iš jų konkrečiau.

Sprogimas elektrinėje į orą išmetė didelį kiekį radioaktyviųjų medžiagų, kurios nešamos vėjo nusėdo aplinkinėse teritorijose, prilygstančiose Kauno apskrities dydžiui. Labiausiai užteršti miestai ir kaimai buvo evakuoti ir lig šiol daugiau nei 140 000 žmonių gyvena laikinuose būstuose, laukdami, kada galės sugrįžti namo. Nemažai gyventojų patys persikėlė į kitas Japonijos vietas, bijodami, kad radiacija pakenks jų pačių arba vaikų sveikatai. Negyvenamų vietų užterštumas taip pat kelia problemų: miškų savininkai vengia vykdyti sezoninius darbus, o ūkininkai – dirbti žemę. Tai darantiems gali tekti susitaikyti su tuo, kad jų produkcija viršys leidžiamus radiacijos reikalavimus ir jos nebus leista realizuoti, o jeigu ir neviršys – sulauks nepatiklių vartotojų žvilgsnių. Nepasitikėdami valstybinių institucijų atliekamais tyrimais, jie vengia Fukušimos gaminių dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai. Ir turistams regionas neatrodo toks viliojantis kaip anksčiau.

Bandydama spręsti užterštumo problemas, Japonijos vyriausybė inicijavo didelio masto radiacijos išvalymo kampaniją, kuri, išankstiniais skaičiavimais, gali kainuoti beveik 30 milijardų litų (plg. 2013 m. Lietuvos valstybės biudžetas siekė 36 milijardus litų). Į šią sumą įtrauktas tik gyvenamųjų teritorijų valymas, o miškuose esančios radioaktyviosios medžiagos bus paliekamos suirti savaime. Darbai – stogų ir grindinių plovimas, paviršinio žemės sluoksnio nukasimas ir išvežimas, nukritusių lapų ir šakų surinkimas – juda iš lėto ir užtruks dar kelerius metus. Didelį galvos skausmą kelia ir klausimas, kur ir kaip keliasdešimt metų saugoti sukauptas radioaktyviąsias atliekas.

Diskutuojama ir dėl to, ar atominės elektrinės savininkė TEPCO kompanija bus pajėgi prisiimti atsakomybę už sukeltus padarinius ir sumokėti už jų likvidavimą. Nors šiuo metu daugelį valymo ir kitokių darbų apmoka valstybė, pagal įstatymus milijardais skaičiuojamos išlaidos galiausiai turės būti grąžintos. Yra ne vienas abejojantis, ar TEPCO sugebės tai padaryti. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl už privačios kompanijos neatsakingumo sukeltą avariją turi sumokėti visi mokesčių mokėtojai. Ar galima toliau leisti veikti atominėms jėgainėms, jeigu joms neįmanoma pritaikyti vadinamojo „teršėjas moka“ principo? Į tokias diskusijas yra įsitraukę tiek politikai, tiek akademikai, tiek ir šiam klausimui neabejingi eiliniai gyventojai.

TEPCO išlaidos didėja ir dėl besitęsiančių Fukušimos elektrinės uždarymo darbų. Iki šiol reaktoriams reikalinga nuolatinė priežiūra, o jų aušinimui panaudotas ir radioaktyviu tapęs vanduo turi būti saugomas atskirose talpose. Ne kartą pranešta, kad pro elektrinės sienose susidariusius plyšius radioaktyvios medžiagos kartu su gruntiniu vandeniu buvo išplautos į šalia esantį vandenyną. Visa tai kelia nepasitikėjimą TEPCO gebėjimais stabilizuoti situaciją. Tai, kad šią žiemą iš reaktorių pradėti išiminėti radioaktyvaus kuro strypai, – tik ilgų darbų pradžia.

Iki galo nelikviduota didžiules pasekmes sukėlusi avarija padidino jau ir anksčiau nemažą gyventojų susirūpinimą dėl atominės energetikos saugumo. Po 2011 m. kovo patikrinimams sustabdytos visos šalies atominės elektrinės susiduria su kaimynystėje gyvenančių bendruomenių pasipriešinimu ir šiuo metu nė viena jėgainė neveikia. Kad patenkintų milžinišką energijos poreikį, Japonija ženkliai padidino gamtinių dujų importą ir skiria subsidijas atsinaujinančios energetikos vystymui. Tuo pačiu vyriausybėje kuriami planai, kaip atkurti gyventojų pasitikėjimą ir grąžinti branduolines jėgaines į darbą. Šiuo metu valdančioji Liberalų demokratų partija nepritaria branduolinės energetikos atsisakymui ir siekia elektrines eksploatuoti dar bent du ar tris dešimtmečius.

Per šiuos trejus metus gyventojų susidomėjimas avarija Fukušimoje ir jos padariniais tai padidėdavo, tai kiek atslūgdavo. Pirmaisiais mėnesiais nerimas buvo didelis, ne vienas prisidėjo vykdamas į regioną savanoriauti arba aukodamas pinigus pagalbą teikiančioms organizacijoms. Visos šalies mastu buvo paskelbta ir gyventojų aktyviai palaikyta elektros taupymo kampanija. Laikui bėgant, dėmesį patraukė kiti dalykai ir Fukušima daugeliui šiuo metu yra likusi nuošalyje. Diskusijas kartais sukelia pranešimai spaudoje apie radiacijos nuotėkius, aukštų pareigūnų vizitus regione arba nevyriausybinių organizacijų rengiamus protestus. Nors elektra tebetaupoma valstybinėse institucijose, privačios įmonės liovėsi dėjusios didesnes pastangas, o vyriausybė paskelbė, kad dėl susidariusios situacijos nesilaikys anksčiau išsikeltų kovos su klimato kaita tikslų ir per ateinančius metus padidins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Nors eiliniam Japonijos gyventojui Fukušimos avarija pergyveno savo „šlovės“ akimirką, specialistai besiklostančia situacija domėsis dar ne vienerius metus.