Artėjantys savivaldos rinkimai atskleidė jau ryškėjančią tendenciją - į valdžią veržiasi korupcijos skandalais jau pagarsėję įvairių regionų politikai, kriminaliniai baronai ir oligarchai. Jie yra sukaupę didžiulius turtus, kai kurių iš jų praeityje užėmė arba ir šiuo metu užima įvairius valdžios postus, ir dabar nori išlaikyti ar dar labiau išplėsti savi įtaką.Į savivaldos tarybas nori patekti itin turtingi oligarchų klasės atstovai: štai kandidatas į Klaipėdos tarybą, įtakingas Darbo partijos veikėjas A.Bosas – jis deklaravo turto už 78 milijonų litų, kandidato į Vilniaus tarybą, Darbo partijos pirmininko V.Uspaskicho turtas - 72milijonai (o jo žmona valdo dar didesnės vertės turtus ir bendras Uspaskichų šeimos turtas-187,5 milijono), Kaune kandidatuojantis dabartinės tarybos narys, Liberalų ir centro sąjungos atstovas T.Barštys valdo 13,5 milijonų vertės turtą, kitas kandidatas į Kauno tarybą, judėjimo "Vieningas Kaunas" lyderis V.Matijošaitis deklaravo turintis turto už 11 milijonų litų, kandidatas į Palangos tarybą nuo konservatorių partijos, dabartinis tarybos narys V.Šimaitis valdo 30,3 milijono litų vertės turtą, o štai kitas kandidatas - Liberalų ir centro sąjungos atstovas, dabartinis Palangos meras V.Stalmokas valdo 5,3 milijono vertės turtą.Yra ir tokių įdomių kandidatų, kurie apsimeta esą beturčiais, tačiau jų žmonos ar uošvienės valdo keliolikos ar net keliasdešimties milijonų vertės turtus. Be abejo, valdydami didžiulius turtus, tokie politikai įgyja dideles galimybes pasiekti pergales rinkimuose ir įsitvirtinti įtakinguose postuose. Oligarchai ir jų parankiniai mūsų šalyje įgijo neribotą galią ir tai kelią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui, kenkia visuomenės stabilumui, skatina skurdą ir nuosmukį.
Būtent oligarchų klasės įsigalėjimas nulemia tiek didelę korupciją (Lietuva pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje užima 47 vietą, greta Seišelių salų, Žaliojo kyšulio valstybės, Malaizijos ir Jordanijos), tiek palyginus žemą Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį - šiuo metu Lietuvos BVP lygis vienam gyventojui 14 200 dolerių vienam gyventojui. Galime palyginti Lietuvos rezultatus su kitomis pokomunistinėmis šalims - štai Estijoje BVP lygis vienam gyventojui - 22 700 dolerių (beje, Estija užima aukštą vietą ir pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje - ji randasi 26 vietoje, greta Prancūzijos (25), Urugvajaus (24), JAV (23 vieta). Vengrijoje BVP lygis - 19 500 dolerių, Kroatijoje- 18 600 dolerių, Slovakijoje - 22 000 dolerių, Čekijoje - 24 800 dolerių vienam gyventojui.
Lietuvą labai ryškiai aplenkė ir kai kurie tolimi egzotiški kraštai: Pietų Azijos valstybės - Taivanis (BVP lygis vienam gyventojui siekia 30 800 dolerių, 33 vieta pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje), Pietų Korėja (BVP lygis 27 800 dolerių, 39 vieta korupcijos reitingų lentelėje), ir Makao (BVP lygis - 36 300 dolerių, 46 vieta korupcijos reitingų lentelėje), netoli Afrikos krantų esanti Mauricijaus respublika (BVP lygis -15 200 dolerių vienam gyventojui, 40 vieta korupcijos reitingų lentelėje), Karibų jūros regione esanti ir Nyderlandų karalystei autonomijos teisėmis priklausanti Arubos sala (BVP lygis vienam gyventojui - 23 800 dolerių).
Padėtis Lietuvoje nepavydėtina, ir tai susiję tiek su vidaus problemomis, tiek su tarptautine padėtimi - kai kurie Vakarų politikai savo užkulisiniais sprendimais ir sandėris su Rusiją valdančio Kremliaus režimo lyderiais daug prisidėjo prie to, kad mūsų šalis tapo pilka "buferine valstybe". Tokios krypties laikosi daug įtakingų vokiečių politikų, Italijos ir Prancūzijos vadovai S.Berluskonis ir N.Sarkozy, dabartiniai Ispanijos vadovai. Praeityje įvairiuose tarptautiniuose forumuose Lietuvos vadovai dažnai užimdavo gana ryžtingas pozicijas kartu su Lenkijos, Čekijos, Slovakijos lyderiais.
Bet po Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūties (beveik neabejojama, kad lėktuvo katastrofa, kurioje žuvo L.Kačynskis ir jį lydėjusi delegacija - tai sąmoningai suplanuotas teroro aktas), į valdžios postus atėjo kitokios krypties politikai - dabartinis prezidentas B.Komorovskis ir kai kurie naujai paskirti ministrai jau užima Kremliui palankią poziciją ir atvirai niekina Lietuvą, o premjeras D.Tuskas jau senokai flirtuoja su V.Putinu ir kitais Kremliaus režimo lyderiais. Tam tikra viltis - šiais metais Lenkijoje vyksiantys parlamento rinkimai - jei juos laimės žuvusio prezidento brolio Jaroslavo Kačynskio vadovaujama partija "Teisė ir teisingumas", ir J.Kačynskis taps premjeru, galime tikėtis ryškių permainų.
Viena iš pagrindinių mūsų kraštui iškilusių grėsmių - tai vis labiau plintanti emigracija. Dėl emigracijos Lietuva praranda daug gabių, jaunų žmonių, kurie išvykę dažniausia ir nebegrįžta. Tačiau emigruoja ne vien jaunesnio amžiaus žmonės, išvyksta nemažai ir 50-55 metų amžiaus, ir dar vyresnių žmonių. Daug žmonių dar svarsto - išvykti ar likti? Būtų prasmingiau, jei tie žmonės liktų savo krašte ir kovotų prieš išnaudotojus, prieš šią atsilikusią santvarką, už tikros teisinės valstybės atkūrimą.
Štai jau ir Afrikos kraštų - Egipto bei Tuniso piliečiai pakilo į kovą su nuožmiais išnaudotojų režimais. Šiuo metu Lietuvoje 26 procentai šalies piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, ir skurdo apraiškos turi tendencija plisti. Juk didelės dalies Lietuvos gyventojų pensijos ir atlyginimai maži - tesiekia nuo 600 iki 1000 litų, o mokesčiai vis didėja, kyla ir maisto produktų kainos. Apie kokį stabilumą galime kalbėti, jei egzistuoja didžiulė socialinė nelygybė?
Visuomenės raidą išsamiai nagrinėjantis žymus JAV sociologas Piteris Bergeris rašo: "Visuomenės stabilumas ir gerovė didžiąją dalimi priklauso nuo visuomenės socialinės struktūros. Egzistuoja du socialinės struktūros viršutinių pakopų tipai - atviro ir uždaro tipo. Demokratinėse valstybėse į visuomenės struktūros viršutines pakopas nemažai žmonių gali patekti natūraliu būdu - pasinaudodami savo gabumais ir nuoširdžiu darbu. Tuo tarpu oligarchinėse ir tironiškose valstybėse socialinės struktūros viršutinės pakopos yra beveik uždaros - ten patenka tik siaurų privilegijuotų grupių nariai, ir tik retais atvejais - tokių grupių narių pasirinkti asmenys".
Lietuva atsidūrė išbandymų kryžkelėje, ir daugeliui mūsų krašto žmonių tenka dideli išmėginimai. Padėtis Lietuvoje dažnai primena A.Tarkovskio filmą "Stalkeris", kuriame filmo herojai prieblandos fone ieško tikrojo kelio. Pasaulio istorijoje daug pavyzdžių, kai valstybių likimas pradeda keistis ne nuo įtakingų politikų ar generolų veiklos, o nuo paprastų, ir ryžtingų piliečių. Galima paminėti bent keletą tokių istorinių įvykių, pakreipusių tam tikrų šalių istorijos raidą pažangos keliu - XIX amžiaus pabaigoje Prancūziją sukrėtusi Dreifuso byla, po kurios Prancūzija pradėjo vaduotis iš oligarchijos gniaužtų, 2001 metais įvykdytas brutalus žurnalisto G.Gongadzės nužudymas, sukrėtęs Ukrainą ir tapęs pirmąją vinimi į kruvino Kučmos režimo karstą.
Yra daug vilčių, kad ir Lietuva sukrėtusi Kauno pedofilijos byla bei kovotojo su pedofilija D.Kedžio persekiojimo ir nužudymo istorija padės išjudinti mūsų krašte įsigalėjusio korupcinio oligarchinio režimo pamatus. Negalime teigti, kad atrodome kaip kažkoks išskirtinis kraštas, Europoje per pastaruosius du dešimtmečius įvairiose šalyse buvo įsigalėję žiaurūs korumpuoti režimai. Tiesa, daug tokių režimų jau žlugo - 1998 metų pabaigoje buvo nuverstas Slovakiją valdęs kriminalinis V.Mečiaro režimas, 2000 metų pabaigoje nuverstas Serbiją ilgai valdęs žiaurus S.Miloševičiaus režimas, 2009 metais žlugo F.Diurčianio vadovaujama korupcinė Vengrijos vyriausybė.
2000 metų pabaigoje į valdžią Lietuvoje atėjo kriminalinės kagėbistinės jėgos, pradėjusios kurti korupcinės valdžios vertikalę. 2004-2006 metais mūsų kraštą galutinai užvaldė pavojingiausia mafijos grupuotė - "valstybininkų" klanas ir dar keli mafijos klanai. Tuo metu, kai Lietuvoje korupcijos architektai džiaugėsi savo pergalėmis, kitose valstybėse prasidėjo aktyvi kova su korupcija.
Šiuo metu Slovakiją valdanti I.Radičovos vyriausybė, Kroatiją valdanti J.Kosor vyriausybė, Vengrija valdanti V.Orbano vyriausybė, A.Ansipo vadovaujama Estijos vyriausybė ir kai kurių kitų pokomunistinių šalių vyriausybės griežtai kovoja su korupcija. O kodėl Lietuvoje kova su korupcija stringa? Negalima sakyti, kad padėtis šioje srityje yra beviltiška, kai kurie Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos pareigūnai ir sąžiningi prokurorai atkakliai kovoja su korupcija, areštuoja aferas organizuojančius merus, vicemerus, įvairių atsakingų valstybinių institucijų vadovus, korumpuotus policijos pareigūnus. Tačiau dažni atvejai, kai jiems trukdo korumpuoti teisėjai ir prokurorai, jie nutraukia bylų tyrimą arba išteisina aferistus.
Vienas iš chrestomatinių pavyzdžių - buvusios Panevėžio vicemerės Z.Kukuraitienės atvejis. Prieš kelerius metus ji buvo suimta dėl korupcinių nusikaltimų, bet byla buvo ilgai tiriama ir galu galę-numarinta. Tad daug kas priklauso nuo konkrečių pareigūnų sąžinės ir profesionalumo. Bet korupcija Lietuvoje yra sisteminė, pagrindinis pažangių permainų stabdis - tai mūsų krašte egzistuojanti oligarchinė santvarka, paremta smurtu, melu ir išnaudojimu. Oligarchija sukelia skurdą, skurdas - populizmą, o populizmas palaikomas iš Kremliaus.
Išsamiau žvelgiant į su politikais ir aukšto rango pareigūnais siejamas rezonansines bylas, galima aptikti įdomių faktų. Tai jau kriminalistikos klasika, aprašyta romanuose, kurių herojus - garsusis detektyvas Puaro ar realiai vykę įvykiai, kuriuos narpliojo legendinis JAV pareigūnas, seklių agentūros įkūrėjas A.Pinkertonas - kai įvairius nusikaltimus įvykdę asmenys po to patys tuos nusikaltimus ir aiškinasi.
Deja, panašios istorijos vyksta ir Lietuvoje - jau nustatyta, kad Kauno pedofilijos bylos tyrimui trukdė su pedofilų klanu susijęs aukšto rango VSD pareigūnas (prieš pusantrų metų jau atleistas iš tarnybos); štai vis dar dirba vienas iš aukščiausio rango teisėsaugos pareigūnų V.R, pasižymėjęs kaip reketo organizatorius ir kontrabandos bosų bičiulis; ir kitas įtakingas teisėsaugos pareigūnas K.K. - irgi kontrabandininkų bičiulis ir kyšininkas; buvęs KGB darbuotojas, o vėliau - Generalinės prokuratūros įtakingas pareigūnas A.S. - pasižymėjęs kaip korumpuotų politikų ir pareigūnų "stogas"; o štai Aplinkos ministerijoje dirba įtakingas kriminalinis lyderis A.V., žinomas "Raudonikio" pravarde-pasižymėjęs kaip prekeivis ginklais, o vėliau minimas žemgrobystės aferose.
Kokios realios galimybės, kad tokie mafijos veikėjai bus šalinami iš atsakingų postų, teisiami, o jų turtas konfiskuotas? Nes tik sutramdžius tokius asmenis-kriminalinio pasaulio "buferius", įmanoma atkurti tvarką šalyje. Tam, kad šalyje būtų atkurta tvarka, kad būtų sutramdytos klestinčios gaujos ir jų globėjai, reikia ne kosmetinių reformų, o tikrų esminių reformų. Tam reikia tiek teisinių reformų, sudarančių sąlygas mafijos pažabojimui, tiek ryžtingos politine valia pasižyminčiu politikų ir valstybės pareigūnų veiklos, ir svarbiausia - visuomenės aktyvumo.
Lietuvą labai ryškiai aplenkė ir kai kurie tolimi egzotiški kraštai: Pietų Azijos valstybės - Taivanis (BVP lygis vienam gyventojui siekia 30 800 dolerių, 33 vieta pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje), Pietų Korėja (BVP lygis 27 800 dolerių, 39 vieta korupcijos reitingų lentelėje), ir Makao (BVP lygis - 36 300 dolerių, 46 vieta korupcijos reitingų lentelėje), netoli Afrikos krantų esanti Mauricijaus respublika (BVP lygis -15 200 dolerių vienam gyventojui, 40 vieta korupcijos reitingų lentelėje), Karibų jūros regione esanti ir Nyderlandų karalystei autonomijos teisėmis priklausanti Arubos sala (BVP lygis vienam gyventojui - 23 800 dolerių).
Padėtis Lietuvoje nepavydėtina, ir tai susiję tiek su vidaus problemomis, tiek su tarptautine padėtimi - kai kurie Vakarų politikai savo užkulisiniais sprendimais ir sandėris su Rusiją valdančio Kremliaus režimo lyderiais daug prisidėjo prie to, kad mūsų šalis tapo pilka "buferine valstybe". Tokios krypties laikosi daug įtakingų vokiečių politikų, Italijos ir Prancūzijos vadovai S.Berluskonis ir N.Sarkozy, dabartiniai Ispanijos vadovai. Praeityje įvairiuose tarptautiniuose forumuose Lietuvos vadovai dažnai užimdavo gana ryžtingas pozicijas kartu su Lenkijos, Čekijos, Slovakijos lyderiais.
Bet po Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūties (beveik neabejojama, kad lėktuvo katastrofa, kurioje žuvo L.Kačynskis ir jį lydėjusi delegacija - tai sąmoningai suplanuotas teroro aktas), į valdžios postus atėjo kitokios krypties politikai - dabartinis prezidentas B.Komorovskis ir kai kurie naujai paskirti ministrai jau užima Kremliui palankią poziciją ir atvirai niekina Lietuvą, o premjeras D.Tuskas jau senokai flirtuoja su V.Putinu ir kitais Kremliaus režimo lyderiais. Tam tikra viltis - šiais metais Lenkijoje vyksiantys parlamento rinkimai - jei juos laimės žuvusio prezidento brolio Jaroslavo Kačynskio vadovaujama partija "Teisė ir teisingumas", ir J.Kačynskis taps premjeru, galime tikėtis ryškių permainų.
Viena iš pagrindinių mūsų kraštui iškilusių grėsmių - tai vis labiau plintanti emigracija. Dėl emigracijos Lietuva praranda daug gabių, jaunų žmonių, kurie išvykę dažniausia ir nebegrįžta. Tačiau emigruoja ne vien jaunesnio amžiaus žmonės, išvyksta nemažai ir 50-55 metų amžiaus, ir dar vyresnių žmonių. Daug žmonių dar svarsto - išvykti ar likti? Būtų prasmingiau, jei tie žmonės liktų savo krašte ir kovotų prieš išnaudotojus, prieš šią atsilikusią santvarką, už tikros teisinės valstybės atkūrimą.
Štai jau ir Afrikos kraštų - Egipto bei Tuniso piliečiai pakilo į kovą su nuožmiais išnaudotojų režimais. Šiuo metu Lietuvoje 26 procentai šalies piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, ir skurdo apraiškos turi tendencija plisti. Juk didelės dalies Lietuvos gyventojų pensijos ir atlyginimai maži - tesiekia nuo 600 iki 1000 litų, o mokesčiai vis didėja, kyla ir maisto produktų kainos. Apie kokį stabilumą galime kalbėti, jei egzistuoja didžiulė socialinė nelygybė?
Visuomenės raidą išsamiai nagrinėjantis žymus JAV sociologas Piteris Bergeris rašo: "Visuomenės stabilumas ir gerovė didžiąją dalimi priklauso nuo visuomenės socialinės struktūros. Egzistuoja du socialinės struktūros viršutinių pakopų tipai - atviro ir uždaro tipo. Demokratinėse valstybėse į visuomenės struktūros viršutines pakopas nemažai žmonių gali patekti natūraliu būdu - pasinaudodami savo gabumais ir nuoširdžiu darbu. Tuo tarpu oligarchinėse ir tironiškose valstybėse socialinės struktūros viršutinės pakopos yra beveik uždaros - ten patenka tik siaurų privilegijuotų grupių nariai, ir tik retais atvejais - tokių grupių narių pasirinkti asmenys".
Lietuva atsidūrė išbandymų kryžkelėje, ir daugeliui mūsų krašto žmonių tenka dideli išmėginimai. Padėtis Lietuvoje dažnai primena A.Tarkovskio filmą "Stalkeris", kuriame filmo herojai prieblandos fone ieško tikrojo kelio. Pasaulio istorijoje daug pavyzdžių, kai valstybių likimas pradeda keistis ne nuo įtakingų politikų ar generolų veiklos, o nuo paprastų, ir ryžtingų piliečių. Galima paminėti bent keletą tokių istorinių įvykių, pakreipusių tam tikrų šalių istorijos raidą pažangos keliu - XIX amžiaus pabaigoje Prancūziją sukrėtusi Dreifuso byla, po kurios Prancūzija pradėjo vaduotis iš oligarchijos gniaužtų, 2001 metais įvykdytas brutalus žurnalisto G.Gongadzės nužudymas, sukrėtęs Ukrainą ir tapęs pirmąją vinimi į kruvino Kučmos režimo karstą.
Yra daug vilčių, kad ir Lietuva sukrėtusi Kauno pedofilijos byla bei kovotojo su pedofilija D.Kedžio persekiojimo ir nužudymo istorija padės išjudinti mūsų krašte įsigalėjusio korupcinio oligarchinio režimo pamatus. Negalime teigti, kad atrodome kaip kažkoks išskirtinis kraštas, Europoje per pastaruosius du dešimtmečius įvairiose šalyse buvo įsigalėję žiaurūs korumpuoti režimai. Tiesa, daug tokių režimų jau žlugo - 1998 metų pabaigoje buvo nuverstas Slovakiją valdęs kriminalinis V.Mečiaro režimas, 2000 metų pabaigoje nuverstas Serbiją ilgai valdęs žiaurus S.Miloševičiaus režimas, 2009 metais žlugo F.Diurčianio vadovaujama korupcinė Vengrijos vyriausybė.
2000 metų pabaigoje į valdžią Lietuvoje atėjo kriminalinės kagėbistinės jėgos, pradėjusios kurti korupcinės valdžios vertikalę. 2004-2006 metais mūsų kraštą galutinai užvaldė pavojingiausia mafijos grupuotė - "valstybininkų" klanas ir dar keli mafijos klanai. Tuo metu, kai Lietuvoje korupcijos architektai džiaugėsi savo pergalėmis, kitose valstybėse prasidėjo aktyvi kova su korupcija.
Šiuo metu Slovakiją valdanti I.Radičovos vyriausybė, Kroatiją valdanti J.Kosor vyriausybė, Vengrija valdanti V.Orbano vyriausybė, A.Ansipo vadovaujama Estijos vyriausybė ir kai kurių kitų pokomunistinių šalių vyriausybės griežtai kovoja su korupcija. O kodėl Lietuvoje kova su korupcija stringa? Negalima sakyti, kad padėtis šioje srityje yra beviltiška, kai kurie Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos pareigūnai ir sąžiningi prokurorai atkakliai kovoja su korupcija, areštuoja aferas organizuojančius merus, vicemerus, įvairių atsakingų valstybinių institucijų vadovus, korumpuotus policijos pareigūnus. Tačiau dažni atvejai, kai jiems trukdo korumpuoti teisėjai ir prokurorai, jie nutraukia bylų tyrimą arba išteisina aferistus.
Vienas iš chrestomatinių pavyzdžių - buvusios Panevėžio vicemerės Z.Kukuraitienės atvejis. Prieš kelerius metus ji buvo suimta dėl korupcinių nusikaltimų, bet byla buvo ilgai tiriama ir galu galę-numarinta. Tad daug kas priklauso nuo konkrečių pareigūnų sąžinės ir profesionalumo. Bet korupcija Lietuvoje yra sisteminė, pagrindinis pažangių permainų stabdis - tai mūsų krašte egzistuojanti oligarchinė santvarka, paremta smurtu, melu ir išnaudojimu. Oligarchija sukelia skurdą, skurdas - populizmą, o populizmas palaikomas iš Kremliaus.
Išsamiau žvelgiant į su politikais ir aukšto rango pareigūnais siejamas rezonansines bylas, galima aptikti įdomių faktų. Tai jau kriminalistikos klasika, aprašyta romanuose, kurių herojus - garsusis detektyvas Puaro ar realiai vykę įvykiai, kuriuos narpliojo legendinis JAV pareigūnas, seklių agentūros įkūrėjas A.Pinkertonas - kai įvairius nusikaltimus įvykdę asmenys po to patys tuos nusikaltimus ir aiškinasi.
Deja, panašios istorijos vyksta ir Lietuvoje - jau nustatyta, kad Kauno pedofilijos bylos tyrimui trukdė su pedofilų klanu susijęs aukšto rango VSD pareigūnas (prieš pusantrų metų jau atleistas iš tarnybos); štai vis dar dirba vienas iš aukščiausio rango teisėsaugos pareigūnų V.R, pasižymėjęs kaip reketo organizatorius ir kontrabandos bosų bičiulis; ir kitas įtakingas teisėsaugos pareigūnas K.K. - irgi kontrabandininkų bičiulis ir kyšininkas; buvęs KGB darbuotojas, o vėliau - Generalinės prokuratūros įtakingas pareigūnas A.S. - pasižymėjęs kaip korumpuotų politikų ir pareigūnų "stogas"; o štai Aplinkos ministerijoje dirba įtakingas kriminalinis lyderis A.V., žinomas "Raudonikio" pravarde-pasižymėjęs kaip prekeivis ginklais, o vėliau minimas žemgrobystės aferose.
Kokios realios galimybės, kad tokie mafijos veikėjai bus šalinami iš atsakingų postų, teisiami, o jų turtas konfiskuotas? Nes tik sutramdžius tokius asmenis-kriminalinio pasaulio "buferius", įmanoma atkurti tvarką šalyje. Tam, kad šalyje būtų atkurta tvarka, kad būtų sutramdytos klestinčios gaujos ir jų globėjai, reikia ne kosmetinių reformų, o tikrų esminių reformų. Tam reikia tiek teisinių reformų, sudarančių sąlygas mafijos pažabojimui, tiek ryžtingos politine valia pasižyminčiu politikų ir valstybės pareigūnų veiklos, ir svarbiausia - visuomenės aktyvumo.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
