(Vieši klausimai Vilniaus vicemerui Gintautui Babravičiui ir Vilniaus merui Viliui Navickui)
Kreipiamės į jus, norėdami užduoti klausimus, kuriuos papildomai inspiravo gerbiamo vicemero pasisakymas spaudos konferencijos metu 2009 m. rugpjūčio 5 dieną. G.Babravičius minėjo, kad Vilniaus savivaldybė yra įsigijusi garsios "Fluxus" kolekcijos dalį (kiek žinoma, už maždaug 8 milijonus mokesčių mokėtojų litų), ją Vilniaus vicemeras apibūdino kaip ne tokią vertingą, todėl tai viena iš priežasčių, kodėl ši kolekcija neeksponuojama.
"Aš žinau, kad yra labai daug ginčų dėl tų "fluxistų", kad labai išsiskiria nuomonės vertinant tą ant organinio stiklo užspjautą ar užlakuotą kokį nors daiktą, ar jis yra šiaip tiktai juokas, ar tai yra vertybė baisinga", - teigė vicemeras.
Visuomenėje ir tarp specialistų taip pat netyla kalbos dėl kolekcijos kilmės, jos priklausomybės, saugojimo ir panaudojimo. Juk nėra gerai, kai apie nacionalinę, neabejotinai visos Lietuvos vertybę didžioji gyventojų dalis visiškai nieko nežino. Norėdami išsklaidyti nerimą keliančius gandus, užduodame kelis klausimus dėl šios "Fluxus" kolekcijos ir būsimo "Ermitažo-Guggenheimo" muziejaus.
1. Kiek tiksliai Vilniaus savivaldybė sumokėjo už "Fluxus" kolekcijos dalies įsigijimą? (Pateikite išsamią sąmatą.) 2. Kiek tiksliai dar liko sumokėti už likusią "Fluxus" kolekcijos dalį? (Pateikite išsamią sąmatą.) 3. Vilniuje yra laisvų patalpų muziejinėms vertybėms eksponuoti (pvz., naujoji Nacionalinė dailės galerija, kiti Dailės muziejaus padaliniai; yra daug šiuo metu tuščių ir ekspozicijoms ne kartą žadėtų pritaikyti patalpų). Dėl kokių priežasčių įsigyta "Fluxus" kolekcijos dalis niekur neeksponuojama? 4. Kokiomis sąlygomis įsigyta "Fluxus" kolekcija ir kas yra jos savininkas? (Pateikite dokumentus.) 5. Kas yra "Fluxus" kolekcijos sąraše - kopijos ar originalai? (Pateikite tikslų kolekcijos sąrašą.) 6. Kiek kolekcijoje yra lietuvių autorių darbų? (Pateikite sąrašą su autorių pavardėmis, darbų pavadinimais ir sukūrimo metais.) 7. Kokie ekspertai ir kada įvertino kolekcijos kokybę ir patikimumą? (Pateikite dokumentus ir supažindinkite su ekspertizės rezultatais.) 8. Kur konkrečiai saugoma įsigytos "Fluxus" kolekcijos dalis? 9. Ar užtikrinamos visos kultūros vertybių priežiūrai valstybės įstatymais numatytos apsaugos priemonės? 10. "Ermitažo-Guggenheimo" muziejaus galimybių studijos dokumente teigiama, kad pagrindinę muziejaus kolekciją perduos J.Meko centras. Tai reiškia, kad kalbama apie vilniečių 2007m. jau įsigytą "Fluxus" kolekciją. Kaip galima būtų kuo greičiau apžiūrėti VISUS jau įsigytos kolekcijos eksponatus? 11. Ar galima įsigytos "Fluxus" kolekcijos dalį eksponuoti valstybės muziejuje, ar tik išskirtinai "Ermitažo-Guggenheimo" muziejuje? 12. Ar disponuojate kokiais nors dokumentais, ribojančiais už mokesčių mokėtojų lėšas brangiai įsigytos kolekcijos eksponavimą? (Jeigu taip, pateikite šiuos dokumentus.) 13. "Ermitažo-Guggenheimo" muziejus projektuojamas privačiame sklype. Muziejaus galimybių studijoje teigiama, kad "norint į projektą įtraukti tarptautinio lygio muziejaus valdytojus, turėtų būti visiškai išsiaiškinta dėl nuosavybės teisės į šias sklypo dalis, be to, turėtų būti atskleista visa su šiais objektais susijusi galiojančių įkaitinių raštų, įsipareigojimų ir sutarčių informacija". Ar savo laiku parduodant sklypą šalia Baltojo tilto privačiam savininkui buvo numatytos priemonės (ir konkrečiai kokios), užkertančios kelią šio sklypo savininkams kelti nerealius reikalavimus ir taip sužlugdyti strateginį valstybės projektą? 14. Sunku patikėti, kad žmogus pirko sklypą, kuriame planuojamas statyti strateginės reikšmės objektas šiaip sau - žolytei auginti ar leisti pastatyti VEKS burbulus. Kada tiksliai ir kas įsigijo šį strateginį valstybinės žemės sklypą, kuriame ruošiamasi statyti "Ermitažo-Guggenheimo" muziejų? (Pateikite išsamią informaciją.) 15. Ar disponuojate dokumentais (galiojančiomis išankstinėmis sklypo nuomos ar pirkimo/pardavimo sutartimis su sklypo savininkais), užtikrinančiais sklypo panaudojimą muziejaus reikmėms? (Jeigu taip, pateikite šiuos dokumentus.) Kai kurių atsakymų, kaip jūs ir patys žinote, laukiame jau po vienos dienos. O kai kuriems atsakymams paruošti, kaip jūs irgi suprantate ir kaip numato įstatymas, jūs turite net savaitę. Išsklaidykime visuomenėje kylančias abejones ir negeras mintis visi kartu ryžtingai ir negrįžtamai! Padarykime viską, kad Lietuvos visuomenė, šalies svečiai ir emigrantai kuo greičiau turėtų galimybę susipažinti su įsigytomis meno vertybėmis.P.S. Kad jums būtų paprasčiau, primename 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 6 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis: 6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų 4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]