Gruodžio 18 dieną premjeras Algirdas Butkevičius palinko prie kitų metų biudžeto, o jam už nugaros atsiradęs Andrius Kubilius jį švelniai paėmė. „Vaivorykštė“, apie kurią taip ilgesingai svajojo Dalia Grybauskaitė, sužibo visom spalvom. Konservatoriai „už“, Baltraitienė – „prieš“. „Žiūrėkit, formuojasi nauja koalicija!“, – kiek pavėlavęs, dėl to juokingai praregėjo, rodos, Petras Gražulis. Nejau tiesa? Nejau politinis iškrypimas, kai skudurus sumeta 2A, taps nauja politine realybe? Nejaugi tas ideologinis ištvirkavimas virs nacionaliniu biudžetu 2013, priimtu konservatorių ir socialdemokratų balsais?!
A. Kubiliui tokia partnerystė - jokia naujovė. Jis jau buvo suėjęs į 2K. O A. Butkevičiui? Visi įtarinėjo visus, kol neprasidėjo antra serija: kova dėl trijų darbiečių teisinės nekaltybės. Darbietis Vytautas Gapšys iš partijos „juodosios buhalterijos“ pliekiasi su kolegomis konservatoriais iš „Rubikono“ „juodosios buhalterijos“ ir asmeniniu Vito Matuzo draugu A. Kubiliumi. Į mikrofonus tykšta seilės ir ironija.
Kodėl darbiečiai taip kaunasi? Ar jie tikrai patikėjo, kad juos pasodins? Panašu, kad patikėjo, nes viešinimo dalyje procesas labai panašus į Rolando Pakso liūdnos šlovės apkaltą, kai kaltinimai buvo tiekiami dar neišsiaiškinus, kas ir ar kaltas (naujiena apie „Kredito unijos“ paskolą). Iki šiol labai dozuota ir nenoriai prokurorų teikta informacija apie tamsiąją Viktoro Uspaskicho gyvenimo pusę dabar liejasi upeliais.
Niekas net neabejoja: čia lošia Prezidentė. Ji tapo „mirties angelu“ korumpuotam politiniam veikėjui, kurio geriausi draugai – Maskvoje. Pagirtina. Pagaliau, nes prieš keliolika metų D. Grybauskaitė sužaidė ne prieš, o už V. Uspaskichą daug didesnės vertės „Jangilos“ byloje. Jau nepamenate? V. Uspaskich sugebėjo pardavinėti Lietuvai rusiškas dujas nemokėdamas mokesčių. Kai tą akivaizdų faktą įrodė Kauno mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Žuromskaitė, V. Uspaskich viešai žadėjo principingą pareigūnę pasodinti. Tačiau ją tik atleido iš darbo. Finansų ministrė tada buvo vardu Dalia. Ponia Virginija po to ilgai negalėjo gauti darbo.
Nuo tada V. Uspaskicho imunitetas teisingumui tapo politinės kultūros sudėtine dalimi. Maža to, tuo imunitetu užsikrėtė visos kitos partijos. Jos pardavinėjo balsus už „Leo“, už „Rubikoną“, ir t. t. ir pan. „Patikimas partneris?“ – rodos, taip atsilygino A. Kubilius V. Uspaskicho partijai už atominį balsavimą.
Štai dėl to konteksto dabartinis veiksmas Seime atrodo dviprasmiškai. Tai yra, ne tiek kaip ilgai tramdytų prokurorų teisingumo puota. Labiau kaip politinis procesas, kurio sumanytojai siekia bendro tikslo: gremėzdišką politinę konstrukciją, kurioje vis randasi trečias žaidėjas, nuspręsta supaprastinti iki dvipartinės. To nori visi trys žaidėjai – ir konservatoriai, ir socialdemokratai, ir Prezidentė.
Tik yra dvi nuomonės, kaip tai turėtų įvykti. Konservatoriams ir Daukanto aikštei patogesni būtų priešlaikiniai rinkimai po to, kai Darbo partija bus tiesiog paskelbta už įstatymo ribų. Tačiau socialdemokratai norėtų patikrinto lėto proceso, kai broliška partija yra tiesiog suvirškinama per Seimo kadencijai skirtą laiką. Taip, kaip LDDP kadaise suvirškino socialdemokratus.
Tikslas – vienas. Socialdemokratai buvo pasirengę padėti Darbo partijai nukraujuoti, nukirsdindami V. Uspaskichą, tačiau gruodžio 18 dieną žaidimas komplikavosi. Socialdemokratai staiga nuščiuvo ir ėmė balsuoti taip, kas vadinasi „pagal sąžinę“, ir pastarosios atseikėjama kaip tik tiek, kad balsavimas būtų atidėtas iki kito posėdžio, po kurio bus šv. Kalėdos, o po to – neeilinis posėdis sausio viduryje.
Gal dėl ypač grubaus konservatorių žaidimo? A. Kubiliui tokiuose žaidimuose visuomet trūko subtilumo. Paėmęs A. Butkevičių per biudžetą, jis it koks talibas pareikalavo, kad auka už jo „ištekėtų“ tuoj pat, t. y., jis panoro greitų vaivorykštinių santykių. Ir socialdemokratų ranka, jau pakelta virš laibo ir trūkčiojančio V. Uspaskicho kaklo, suvirpėjo. Kaip pastebėjo žiniasklaida, socialdemokratų branduolį sudaro gudrūs, vyresni žmonės, kuriuos velionis V. Petkevičius vadindavo „partiniai trintukais“. Jiems, panašu, A. Kubiliaus grubus žaidimas nepasirodė priimtinas, tai jie ir apsigalvojo.
O kai apsigalvojo, tai visas skandalingasis Seimo posėdis virto procesu, kurį Seimo galerijoje lyg tyčia gausiai besibūriavę paaugliai baltomis pirštinėmis iškart atpažino: „Pornografija!“ (Kas kuo domisi, tas tą ir mato). Darbiečiai su konservatoriais niaujasi, o procesą tyliai reguliuoja socialdemokratai, kurie po vieną vis išeina iš salės, ir taip nutinka, kad „juodosios buhalterijos“ reikalas atsideda porai dienų.
(Juokinga. Per tą laiką iš budraus miego keliskart pabudo Algirdas Patackas, paspaudęs ne taip, tai yra „už“, o susivokęs puolė prie šoninio mikrofono ir reikalavo jo balsą „už“ laikyti balsu „prieš“. Neringa Venckienė ironiškai šypsojosi.)
Taigi, Darbo partija jau sėdi. Seime. O televizijose prieš ir po žinių jau sukasi agurkėliai. Prezidentūra galėtų mesti į apyvartą kitą kozirį – Europos sąjungos geriems darbams viešinti per biudžetą skiriamas lėšas, kuriomis tradiciškai vairuojama viešoji nuomonė. Tačiau tos lėšos jau ministrų rankose. Viskas. Patvirtinus vyriausybę Prezidentės pokeris sužaistas. Ji tegali veikti savo autoritetu, kuris, bėda, gerokai sumenko. V. Uspaskicho šansai ir vėl išlipti iš visiško mėšlo, nusidžiovinti ir toliau diktuoti sąlygas, padidėjo.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
