Generalinės prokuratūros prokurorams nebaudžiamai leidžiama skelbti dezinformaciją. Vienai labiausiai atsilikusių ir korumpuočiausių Europos šalių, turinčiai išsigimusią teisėsaugą, tai yra visiška norma.
Valstybės kontrolė savo 2010 m. balandžio audito ataskaitos „Lietuvos tūkstantmečio programos vykdymas“ dalyje „Istorinio filmo sukūrimas“ nurodė, kad Kultūros ministerija neužtikrino efektyvaus 600 tūkst. Lt. biudžeto asignavimų panaudojimo.
„Aš galvoju, kad ten tikrai iššvaistyti pinigai – pusę milijono", - dar šį pavasarį neabejojo ir Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Tačiau rezonansinių bylų prokurorė Sigutė Malinauskienė yra paneigusi visas Valstybės kontrolės skandalingas išvadas.
„Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi praktiškai yra nustatyta, kad lėšos skirtos ir panaudotos, nei pasisavintos, nei iššvaistytos. Ir nenustatyta kad būtų kažkokių tai pareigūnų tarnybinių nusižengimų“, - stebėdamasi eiliniu Valstybės kontrolės darbo broku pernai Vyriausybės antikorupcinės darbo grupės posėdyje kalbėjo S. Malinauskienė.
Taip pat S. Malinauskienė nurodė priežastį, kodėl tolesnė ilgai laukto filmo gamyba užstrigo.
„Toliau nebuvo tęsiamas finansavimas, kadangi iškilo ginčas dėl autorystės, ten dėl Banionio man atrodo, dėl scenarijaus autorių ten kilo konfliktas, kieno čia <<...>> kad tai plagiatas, apkaltino. Iki šiolei vyksta teismas. Toliau faktiškai šitas projektas nors scenarijus ir <<...>> paruošta, tačiau toliau finansavimas sustabdytas", - tąkart patikslino prokurorė.
EKSPERTAI.EU prokurorų beveik metus laiko nesėkmingai klausė vieno ir to paties dalyko bei prašė nurodyti, kokiame teisme ir tarp ko „iki šiolei vyksta teismas“?
Prokurorai nenorėdami atsakyti į ši klausimą net patys kreipėsi į teismą ir šiam reikalui skyrė didelę savo laiko ir energijos dalį.
Apie tai plačiau skelbėme publikacijoje „Žalgiris – geležies diena“ „trileris“ tęsiasi: Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą...dėl piliečių klausimo“.
Tačiau galiausiai atsakymo į šį paprastą klausimą piliečiai sulaukė.
„Informuojame, kad Generalinė prokuratūra neturi duomenų apie tai, kokiame teisme yra sprendžiamas ginčas dėl autorystės teisių“, - sakoma lapkričio 8 d. prokuratūros rašte, kurį pasirašė rezonansinių bylų prokurorė Sigutė Malinauskienė.
Žinoma keista, kad tokia patyrusi prokurorė nepasidomėjo ir nežino, kur ir tarp ko konkrečiai tas teismas vyksta „dėl autorystės“, dėl ko istorinio filmo gamyba, pasak S. Malinauskienės, užstrigo, o prokuratūrai tai buvo pretekstas nepradėti ikiteisminio tyrimo net ir po Valstybės kontrolės skandalingų išvadų.
Todėl EKSPERTAI.EU, norėdami išlikti nuoseklūs, dar kartą kreipiasi į prokurorę su dar paprastesniu klausimu – iš kur buvo gauta informacija, kad toks teisminis procesas tarp „Žalgiris - geležies diena“ scenarijaus autorių iš viso vyksta? Koks konkrečiai asmuo apie tai informavo prokurorę S. Malinauskienę?
Gal būt tokią informaciją suteikė slaptasis prokuratūros informatorius, kurio negalima paviešinti? Klausiame to todėl, nes piliečiams labai svarbu, tarp kokių gi autorių ir kur vyko tas teisminis procesas, apie kurį atsakingai buvo informuota Vyriausybės antikorupcinė darbo grupė bei visa visuomenė.
EKSPERTAI.EU komentaras
EKSPERTAI.EU žiniomis, jokie konfliktai ir teisminiai ginčai tarp filmo „Žalgiris – geležies diena“ scenarijaus autorių niekada nevyko ir nevyksta. Rezonansinių bylų prokurorė S. Malinauskienė paskelbė šią dezinformaciją tam, kad, neva, pagrįstų savo priimtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pusės milijono litų pasisavintų pinigų.
Svarbiausia šiame ir daugybėje kitų panašių ikiteisminių tyrimų, nesvarbu ar tai būtų tūkstantinės ar milijoninės lėšos, pasak prokurorų yra tai, kad pinigai būtų panaudoti. Nesvarbu kaip, bet – panaudoti. Nors apie šį prokurorės S. Malinauskienės melą jau ilgą laiką labai gerai žino visa Generalinės prokuratūros vadovybė, tačiau tai netrukdo prokurorei ir toliau sėkmingai darbuotis Generalinėje prokuratūroje.
Svarbu pažymėti, kad tokių „sigučių“ prokuratūroje yra ir daugiau.
Iš prokurorės S. Malinauskienės šio ikiteisminio tyrimo kontrolę metų pradžioje perėmęs kitas prokuroras – Gintaras Plioplys – taip pat neatsilieka nuo savo kolegės. Jis žengė dar toliau, atvirai pareikšdamas visuomenei, kad jo viešasis interesas visiškai nedomina.
Kiek anksčiau prokurorui priminus, kad kitas VEKS projektas – garsiosios VEKS interneto svetainės – iš viso jau metus laiko nebeveikia, nors pagal sutartį jos turėtų veikti 10 metų, G. Plioplys atsakė, kad prokuratūra tiria pinigų panaudojimą, o ne tai – veikia svetainės ar ne.
Taigi svarbiausia šiame ir daugybėje kitų panašių ikiteisminių tyrimų, nesvarbu ar tai būtų tūkstantinės ar milijoninės lėšos, pasak prokurorų yra tai, kad pinigai būtų panaudoti. Nesvarbu kaip, bet – panaudoti. Vienai labiausiai atsilikusių ir korumpuočiausių Europos šalių, turinčiai išsigimusią teisėsaugą, tai yra visiška norma.