Gitanas Nausėda mūru stojo už aferistus, bandžiusius pasisavinti milijoninį valstybės turtą

Visa žiniasklaida kaip pasamdyta puola naująjį Susisiekimo ministrą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovą Jaroslavą Narkevičių, o pastarasis tyli kaip vandens į burną prisisėmęs, ir nieko nepasakoja apie milžiniškas aferas, kuris jis rado atėjęs į Susisiekimo ministeriją, ir pamatęs, kas darosi jai pavaldžiose įmonėse.

Visų pirma, valstybės valdomos įmonės „Lietuvos paštas“ valdyba jau buvo patvirtinusi ir radusi šios įmonės būstinių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirkėjus – buvo suderinta, kad „Lietuvos pašto“ būstinė Vilniuje, Gedimino prospekte, bus parduota neaiškiam pirkėjui – tas pats laukė ir analogiško valstybinės įmonės pastatų Kaune ir Klaipėdoje. Nors valstybės valdomas turtas gali būti parduotas tik aukcione, kurį rengia Turto bankas, buvusio Susisiekimo ministro, D.Grybauskaitės favorito  Roko Masiulio vadovaujama grupuotė buvo radusi būdą, kaip apeiti šį įstatymo reikalavimą, ir pati jau buvo surengusi šio turto pardavimo „konkursą“.

Dar įdomiau, kad, pvz., nors „Lietuvos paštas“ turi kelių tūkstančių kv. metrų būstinę Vilniuje, itin prestižinėje vietoje  Gedimino prospekte, tačiau pastatas ilgus metus stovėjo nenaudojamas, o ‚Lietuvos paštas“ nuomavosi sau būstinę iš garsiojo „MG Baltic“.

Kam mokėti šimtus tūkstančių eurų už nuomą, jeigu pati įmonė turi didžiulius plotus savo nekilnojamojo turto. Ar taip sunku tuos plotus įrengti ir tinkamai panaudoti? „Lietuvos pašto“ vadovai vienu balsu sako, kad savo turtą reikia parduoti, ir nuomoti svetimą, nors kiekvienas ūkiškai mąstantis žmogus pasakys priešingai – geriau įsigyti turtą, o ne švaistyti pinigus nuomai.

„Lietuvos paštas“ vasarą jau buvo paskelbęs pastato Gedimino prospekte pardavimo konsultacijų ir tarpininkavimo konkursą.

Nors įstatymas reikalauja, kad nereikalingas valstybės turtas parduodamas viešame konkurse, kurį rengia Turto bankas, R.Masiulio vadovaujami berniukai nusprendė patys organizuoti jo pardavimą

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė gegužę BNS buvo sakiusi, jog Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus planuojama parduoti, tuo metu Kauno centrinio pašto pastatą, kuris jau paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, tikimasi, išpirks valstybė, sumokėdama paštui kompensaciją.

2017 metais Lietuvos paštas jau skelbė apie planus parduoti centrinius pastatus trijuose didžiuosiuose miestuose, nes jie yra iš esmės nenaudojami, o sąnaudos – didelės.

Tuomet buvo paskelbtas ir turto pardavimo konkursas – tuomet Vilniaus centrinio pašto pastatas buvo įvertintas daugiau nei 11 mln. eurų, Kauno – beveik 1,62 mln. eurų, o Klaipėdos – 1,57 mln. eurų.

Prezidentas puikiai žinojo, kad gresia valstybės turto išvogimas, tačiau stojo aferistų pusėn

Dabar visa žiniasklaida choru kartoja, kaip negerai padarė Narkevičius, kuris sužinojęs apie tokią „Lietuvos pašto“ vadovų saviveiklą, atleido visą šios įmonės valdybą, patvirtinusią pastatų pardavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš karto pareikalavo, kad Narkevičius turi trauktis, nes to neva reikalauja „visuomenė“. Kaip greitai G.Nausėda susitapatino su visuomene, galima tik stebėtis.

Kita vertus, G.Nausėda puikiai žinojo, kas vyksta – mat minėti sandoriai buvo aptarti prezidentūroje dar iki valdybos išvaikymo.

Mat spauda rašė, kad likus vos porai dienų iki skandalingojo Lietuvos pašto valdybos išvaikymo, į prezidentūrą buvo iškviesta bendrovės vadovė Asta Sungailienė.

Apie šį susitikimą nieko nebuvo paskelbta.

„Taip, praėjusią savaitę „Lietuvos pašto“ vadovė buvo susitikusi su keliais Prezidento patarėjais“, - 15min.lt teigė prezidento atstovas A.Bubnelis.

Pašto vadovė susitikime dalyvavo kartu su susisiekimo viceministru Gyčiu Mažeika. Pasak A.Bubnelio, susitikimo tema buvo istorinių pašto pastatų išsaugojimas.

„Prezidento patarėjai domėjosi istorinių pašto pastatų išsaugojimu, todėl susitikime dalyvavo patarėjai iš Švietimo, mokslo ir kultūros grupės. Taip pat Aplinkos ir infrastruktūros grupės, kuri kuruoja infrastruktūros įmonių sritį“, - pridūrė atstovas.

Jau anksčiau skelbta apie Lietuvos pašto sprendimą parduoti centrinių paštų istorinius pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kritikos. Jis suabejojo pašto vadovų kompetencija.

Valstybei priklausančios bendrovės vadovė A.Sungailienė ne kartą viešai yra išsakiusi nuomonę, kad pastatai turi būti parduoti, nes jų išlaikymas kainuoja brangiai, jie stovi tušti, o paštui reikia veikti efektyviai.

Praėjus vos porai dienų po susitikimo prezidentūroje, Susisiekimo ministerija paskelbė atšaukianti Lietuvos pašto valdybą, nes naujos reikia „dėl didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarkas“. Ar prezidentūra spaudė Lietuvos pašto vadovę atšaukti sprendimą parduoti centrinių paštų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje? „Prezidentūrai rūpėjo pastatų likimas, komanda domėjosi, kas ketinama su jais daryti“, - paaiškino A.Bubnelis, kuris paneigė, kad prezidentūra galėjo kaip nors paveikti Lietuvos pašto vadovę.

Pati pašto vadovė susitikimo nusprendė nekomentuoti.

Susitikime – ir Jaroslavas Neverovičius Beje, susitikime taip pat dalyvavo ir Vyriausiasis prezidento patarėjas, prezidentūroje suburtos Aplinkosaugos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Į jo kuruojamą sritį patenka ir valstybinių bendrovių reformos, strateginių objektų pardavimas.