Gitano Nausėdos darbo vizito Čekijoje akimirka. Dešinėje – Baltarusijos prezidentė Svetlana Ticganovskaja. |
Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda, sveikindamas Prahoje vykstančios tarptautinės konferencijos „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį: iššūkis Europos atminties politikai“ dalyvius, pabrėžė, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, lydima dezinformacijos ir bandymų perrašyti istoriją, skatina Europą naujai permąstyti savo praeitį ir tiksliau įvertinti komunistinių režimų nusikaltimus. Apie tai skelbiama Prezidentūros pranešime visuomenbei „Prezidentas: metas Europai pripažinti komunizmo nusikaltimus“.
„Išaušo diena, kai Europa pagaliau turi pripažinti nusikaltimus, siejamus su abiem pagrindinėmis totalitarinėmis ideologijomis – nacizmu ir komunizmu“, - susirinkusiems pasakė šalies vadovas.
G. Nausėda apgailestavo, kad žinios apie Tarybų Sąjungos režimo nusikaltimus ir jų aukų atminimas iki šiol nerado sau deramos vietos Europos istorinėje sąmonėje.
„Mes visi gyvename pasaulyje, kuris buvo sukurtas ant Antrojo pasaulinio karo pelenų. Tačiau tas pats pražūtingas konfliktas tebevyksta – jei ne tikrovėje, tai žmonių sąmonėje. Jis vis dar vyksta kaip Rusijos hibridinio karo prieš demokratinius Vakarus dalis“, - atskleidė valstybės lyderis.
Vyriškis pabrėžė, kad, kitaip nei Vakarų Europoje, kur Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m., Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, okupantų pajėgos pasitraukė tik XX amžiaus pabaigoje, Rusijoje Antrojo pasaulinio karo atmintis iki šiol instrumentiškai naudojama pateisinti stalinistinio režimo nusikaltimams, kaip ir naujoms šių dienų represijoms.
G. Nausėda nurodė, kad dabartinis Rusijos režimas seka tarybinio diktatoriaus Josifo Stalino pėdomis, perrašinėdamas istoriją, kad įgytų daugiau galios ir plėstų Rusijos nacionalinę galią kaimyninių valstybių sąskaita.
„Pastaruoju metu matome, kaip atkakliai puolamos pastangos atskleisti tiesą apie sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus. Ir tam turime pasipriešinti“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs būtinybę kovoti su organizuotu melu ir geriau pažinti totalitarinę praeitį.
Pasak šalies vadovo, visoje Europoje turi būti plėtojamos istorinių tyrimų ir švietimo programos, o tikslus komunistinės praeities vertinimas ir supratimas – įsitvirtinti politinėse diskusijose.