Graikai prarado savo senąją, kovingąją dvasią, ir tai yra ne ekonominė, o identiteto krizė

Graikija liepos 5 d. surengs referendumą, paskelbė premjeras Aleksis Cipras.

Premjeras šią žinią paskelbė prieš labai svarbų euro zonos finansų ministrų susitikimą birželio 27 d. Briuselyje.

Graikija birželio 26 d. atmetė tarptautinių skolintojų pasiūlymą penkiems mėnesiams pratęsti Atėnų finansinio gelbėjimo programą ir skirti 12 mlrd. eurų.

Graikijos vyriausybė sako, kad reformos, kurių kreditoriai reikalauja mainais į finansinę pagalbą, „skatintų recesiją“ ir kad siūlomas finansavimas yra „nepakankamas“.

Pagrindinė Graikijos problema yra per didelis viešasis sektorius, dėl kurio išaugo skolos. Po diktatūros ir naftos krizės 1973 m. politikai nedarė jokių reformų, o jiems reikėjo tai daryti. Po įėjimo į euro zoną 2001 m. skola tiesiog sprogo. Prieš 2009 m. pasaulinę krizę Graikijoje buvo beveik milijonas tarnautojų, t. y. trečdalis darbo jėgos. 

Graikija jau de facto yra išėjusi iš Europos Sąjungos. Ji pavargo nuo Graikijos. Be naftos ji taps Venesuela, tačiau jau vėlu priiminėti sprendimus. Per vėlu ir verkti. Tie, kas gali, paliks šalį, juos pakeis imigrantai iš Afrikos. JAV prezidentas Abraomas Linkolnas sakė, kad balsavimas gali šalį ne išgelbėti, o lengvai sugriauti. Visus tuos metus žmonės balsavo, ir jie visi atsakingi, kad 2015 m. šalį valdo marksistai. Taigi dabar Graikija dviem trim dešimtmečiams žlugusi.

Graikai prarado savo senąją, kovingąją dvasią, ir tai yra ne ekonominė, o identiteto krizė. Gali būti, kad dėl to net kils pilietinis karas, nes ir anksčiau dėl ekonominių problemų Graikijoje taip yra buvę. Peloponeso karas (431–404 m. pr. Kr.) buvo ekonominis, jis kilo tada, kai Periklis išvogė Atėnų pinigus.