Graikijos premjeras A. Cipras Europos Parlamente sulaukė ir kritikos, ir pagyrų

Liepos 8 d. europarlamentarai Strasbūre kartu su Graikijos premjeru Aleksiu Cipru aptarė Graikijos skolų krizę. Dalis deputatų kritikavo jo vyriausybę už delsimą pateikti konkretų reformų planą mainais už tarptautinę finansinę pagalbą, o kiti jį palaikė. Buvo ir tokių, kurie ragino Graikiją atsisakyti euro.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kalbėjo: „Vyksta lenktynės su laiku siekiant atkurti pasitikėjimą. Nekalbėsiu, ar referendumo organizavimas Graikijoje buvo gerai ar blogai. Šiuo metu būtina judėti į priekį.“

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean–Claude Juncker) pabrėžė, kad Graikijos krizės kontekste „negalima nusigręžti nuo būtinybės užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą“.

Graikijos premjeras A. Cipras pažymėjo, kad ES finansinė pagalba nepasiekė Graikijos žmonių, bet iš tikrųjų buvo skirta gelbėti bankus. Dėl to, jo nuomone, griežto taupymo programa nesulaukė šalies žmonių paramos. „Graikija buvo paversta griežto taupymo laboratorija. Tačiau šis eksperimentas nepavyko – skurdo lygis išaugo, kaip ir valstybės skola“, – kalbėjo jis.

Europos liaudies partijos frakcijos lyderis Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) kritikavo Graikijos vyriausybę, kad ji nepateikia konkrečių pasiūlymų deryboms dėl tolesnės finansinės pagalbos. „Jūs provokuojate, mes ieškome kompromiso. Jūs žiūrite į nesėkmę, mes siekiame sėkmės. Jūs nemėgstate Europos, mes mylime Europą, – kalbėjo jis. – Jūs kalbate apie orumą, tačiau nesakote žmonėms tiesos.“ Jis pridūrė, kad penkių ES šalių pragyvenimo lygis mažesnis nei Graikijos: „Kaip pasakyti šių šalių žmonėms, kad Graikija daugiau nebegali mažinti išlaidų?“

Socialistų ir demokratų lyderis Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija) pareiškė tikįs, kad sąlygos pasiekti susitarimą jau šią savaitę yra. „Dabar [Graikijos] vyriausybė turi apsispręsti dėl reformų, įskaitant užimtumo skatinimą, kovą su korupciją ir mokesčių vengimu bei kitas priemones, kurių reikia ne dėl to, kad Europa taip nori, o dėl to, kad jos naudingos Graikijos žmonėms“, – teigė jis. Jis pridūrė, kad „būtų teisinga diskutuoti ir apie skolos restruktūrizavimą“.

„Kažkas yra sugedę ne tik Graikijoje, bet ir Europos Sąjungoje, – kalbėjo Ryšardas Antonis Legutka (Ryszard Antoni Legutko, Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija). – Jei šis teatras tęsis, taps nebeaišku, ką gelbėti: pinigų sąjungą, Graikijos visuomenę, vyriausybę, skolintojus ar A. Merkel reputaciją?“

Liberalų ir demokratų lyderis Gajus Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Belgija) ragino Graikijos vyriausybę nedelsiant pateikti konkretų reformų planą. „Per pastaruosius penkerius metus kaip lunatikai einame Graikijos pasitraukimo iš euro zonos link. O pastaraisiais mėnesiais tiesiog bėgame „Grexit‘o“ link, – kalbėjo jis. – Ne jūs ir ne mes mokėsime sąskaitas. Tai bus eiliniai Graikijos žmonės.“

Gabrielė Cimer (Gabriele Zimmer, Europos vieningieji kairieji, Vokietija) ragino surasti tvarų ir ilgalaikį Graikijos krizės sprendimą bei gerbti Graikijos žmonių valią, išreikštą savaitgalį vykusiame referendume.

Rebeka Harms (Rebecca Harms, Žalieji, Vokietija) kalbėjo: „Tikiuosi konkrečių idėjų, o ne tik kalbų, raginančių kovoti su korupcija ir kitomis problemomis.“ Ji pridūrė, kad „sprendimus reikia padaryti šią savaitę“.

Naidželas Faradžas (Nigel Farage, „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“, Jungtinė Karalystė) teigė: „Labai menka tikimybė, kad pavyktų bandymai priversti susijungti skirtingas ekonomikas ir visuomenes neatsiklausiant žmonių valios – dabar matome, kad šis planas žlugo. Ir kalbame ne tik apie Graikiją. Šiuo metu visos Viduržemio jūros regiono ES narės naudoja „ne tą“ valiutą.“

Savo ruožtu Marin Le Pen (Marine Le Pen, Tautų ir laisvių Europa, Prancūzija) įsitikinusi, kad euras ir griežtas taupymas suaugę kaip Siamo dvyniai: „Jūsų žmonės nepabėgs nuo griežto taupymo, jei neatsisakys euro.“

Diskusijos pabaigoje A. Cipras pažymėjo, kad, nepaisant kaltinimų, Graikija iš tikrųjų pateikė reformų planą ir pradėjo ryžtingai kovoti su mokesčių vengimu. „Pasiūlytos priemonės apima ir įsipareigojimus siekti fiskalinių tikslų. Tačiau turime suverenią teisę spręsti dėl mokesčių padidinimo pelningai dirbančioms įmonėms, o ne pensininkams“, – kalbėjo A. Cipras. Jis priminė, kad 1953 m. Vokietijai leista nurašyti 60 proc. skolų.

Ž. K. Junkeris teigė, kad nutraukti derybas buvo klaida: „Jei derybos nebūtų nutrauktos, būtume pasiekę susitarimą.“ Jis pridūrė, kad jų metu visada pasisakė prieš pensijų karpymus. „Turime pasakyti visą tiesą apie tai, kas vyko už uždarų durų“, – pažymėjo EK vadovas.

Diskusiją užbaigė D. Tuskas: „Dabar reikalinga vienybė. Ne todėl, kad tai graži idėja, o todėl, kad ji būtina norint priimti konkrečius sprendimus. Be vienybės dėl Graikijos po keturių dienų mes pabusime kitokioje Europoje. Tai mūsų paskutinis šansas.“