Šių metų kovo 19-tąją dieną Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė pranešimai apie kratas Lietuvos galimų priešų namuose.
Minimos kelios pavardės. Nesigilinsime į juridines šio reikalo aplinkybes – kodėl vienam galimai įtariamajam asmens apsaugos duomenų įstatymas veikia, o kitam – ne? Kratų priežastys daugiau juokingos, negu kvailos: „galimai netiesiogiai daroma įtaka jaunimui“, kenkėjiškas darbas „galimai ne už ačiū“, „piketų prieš teisėtą valdžią organizavimas“ ir t. t.. Į formuluotes tegu gilinasi profesionalai. Kur kas įdomiau atskleisti kai kurias šios operacijos prieš Lietuvos valstybės galimus priešus aplinkybes, kurios gali būti įdomios ateities kartoms.
Lietuva – teisinė valstybė. O gyvenam pagal tarybinių laikų mentalitetą ir įstatymus.
Policija elgėsi korektiškai, atliko vykdomąsias funkcijas. Galimai įtariamojo Kazimiero Juraičio atveju krata buvo atliekama Vytauto Juozapaičio bute. Čia gyvena trys šeimos.
Lietuvos valstybės saugumo departamentas skelbia organizavęs šią akciją, rinko duomenis apie nusikalstamą veiklą, pagal kuriuos prokuratūra liepė ieškoti įkalčių. Šios kratos rezultatai: 6 kompiuteriai, iš kurių nei vienas galimai įtariamajam nepriklauso, 3 mobilūs telefonai (vienas – galimai įtariamojo).
Krata prasidėjo nuo kompozitoriaus žmonos, medicinos mokslų daktarės, kambario. Radę medicininių produktų aprašymų rusų kalba aplanką, ant kurio užrašyta „Novosibirsk“ – nudžiugo. „Kas čia?“ – klausia galimai įtariamojo. Galimai įtariamasis svetimuose kambariuose negyvena, todėl atsakyti negali. Policinkai susitelkia ties literatūra rusų kalba. Grobis iš šio kambario – nešiojamas kompiuteris ir smulkmenos. Pareigūnai filmuoja kambario interjerą (neaišku, kuriam tikslui).
Krata kompozitoriaus kambaryje. Ką paėmė – nežinia, nes mums priklausantis kratos protokolo nuorašas neįskaitomas, darytas per tarybinę sudėvėtą „kalkę“. Tokių dabar nepardavinėja.
Krata galimo įtariamojo šeimos kambaryje. Miega serganti pirmokėlė. Prieš įeidami į kambarį, pareigūnai mandagiai bando organizuoti vaiko išnešimą. Galimai įtariamasis įtikina, kad vaikui bus mažesnis stresas, jei liks miegoti. Tik elkitės tyliai. Sutinka. Pakuoja kompiuterį, kuriame nebaigtas montuoti šviečiamasis dokumentinis filmas „…suprasti Graikiją…“. Filmo sumanytojas ir bendraautoris – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas. Įtariamojo žmona ties filmu dirbo tris savaites. Ne už ačiū, žinoma. Ji mano, kad dirba Lietuvai naudingą darbą, tai yra svarbiau už piniginį atlygį. Lietuvos graikų bendruomenė laukia filmo premjeros, kuri jau neįvyks. Policininkai tikrina gausybę kompaktinių diskų, popierių. Sudomina tremtinio Jono Gervės paskaitų kompaktiniai diskai, nes ant jų užrašai rusų kalba.
Kitam kambary gyvena galimo įtariamojo suaugęs įsūnis. Ten taip pat ieško kažko. Susirinko kompiuterius. Veikiantį ir seną, vos veikiantį.
Visi buto gyventojai nustebo, jog taip gražiai, kultūringai paprašę atnešti telefonus pareigūnai net nesiruošė jų grąžinti!
Įsūniui skubant į darbą, maloniai paklausia, ar neturįs pretenzijų, tuomet galėsiąs pasirašyti dokumentus ir eiti? „Ne, neturiu, tik nepatiko, kodėl jūs tarpusavyje rusiškai kalbėjotės.“ Pareigūnai mano, kad jis šaiposi, tačiau jis dar kartą patikslina, kad nemalonu, kai valstybinės įstaigos pareigūnai kalba jam nesuprantama rusų kalba. Pasirašo pakištus popierius ir išskuba į darbą.
Krata trunka virš keturių valandų. Liko paskutinis kambarys, kuriame gyvena galimai įtariamojo žmonos sesuo. Ji išvykusi į užsienį. Šeima prašo pareigūnų nekrėsti kambario be šeimininkės žinios. Policija į prašymą sureagavo priešingai, apsidžiaugė, kad rado galimus galimo nusikaltimo įkalčius. Buto gyventojų prašymas neišnešti šios kompiuterinės įrangos sustiprino įsitikinimą, kad būtent čia ir slypi organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklos įrodymai.
Pareigūnai nusiramino. Neliko jėgų saugiam kompiuterių pakavimui. Mainais už ištemptą turtą paliko 4 didelius popierinius maišus įkalčiams krauti (gal kitam kartui?). Kadangi turtą veš ne tarybiniu „žiguliu“, o europietiška „škoda“, tai nesivargino įpakavimu.
O tame kompiuteryje be kitų, mažiau reikšmingų styginių kvartetų partitūrų ir kitų įkalčių, buvo nusikalstamos veiklos įrodymas – Lietuvos istorijos X tomo maketas, II dalis – Lietuvos valstybės Nepriklausomybė.
Prokurorė, išdavusi kratos orderį Edita Mikalainienė – telefonu neatsiliepia. Neatsako į raštus per elektroninį paštą.
Bandome paskutinę ryšio priemonę – viešumą.
Grąžinkite pavogtą Lietuvos Nepriklausomybę… ir visa kita, ką pavogėte.
Galimai įtariamasis Kazimieras Juraitis