“RAMYBĖ”, 1903/4, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis |
GRĖSMĖ NR. 1: Ne prigimtinės pilietybės išsaugojimas o NERIBOTAS DVIEJŲ PILIETYBIŲ ĮTEISINIMAS veda į ČIA GIMUSIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ PERĖMIMĄ.
GRĖSMĖ NR. 2: visokiausios demokratijos ir tiesioginio atstovavimo nuostatų bei siekinių, kurių ir dabar bėra tik regimybė, – pamynimas.
Pamatas šiam tekstui - LR Konstitucijos 12-tas straipsnis:
1. LR Konstitucijos 12 straipsnio tekstas.
12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
2. Dr. Jono Ramanausko požiūriu esamas prieštaravimas „LR Pilietybės įstatymo prieštaravimai Konstitucijai“:
„Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Visi turi paklusti Konstitucijai. Pilietybės įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, todėl, pagal Konstitucijos 12-o straipsnio 3-čią dalį sukurtas Pilietybės įstatymas reglamentuojantis pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką niekaip negali paneigti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies suteiktos teisės į pilietybę gimstant.
Jeigu asmeniui, kuris gimė Lietuvoje ir turi teisę į LR pilietybę bus atimta arba nesuteikta LR pilietybė, tai tokiu atveju bus paneigta konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant...“
(...)
Išvada: Akivaizdžiausiai iš LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1 dalies matome, kad turime dviejų rūšių LR piliečius pagal jų teisę įgyti LR pilietybę. Pirmieji turi konstitucinę teisę į pilietybę, kurią įgyja gimstant, ir antrieji, kuriems teisę į LR pilietybę suteikia LR pilietybės įstatymas.
3. Dr. Jono Ramanausko siūlomas sprendimas ir planuojamo referendumo dėl dviejų pilietybių įvertinimas „Tragiška PLB nuostata dėl dviejų pilietybių“:
„LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.
Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), pagal mano stebėtus jų pareiškimus, tai turėtų tenkinti.
4. 2019-01-09 d. žinutė dėl LR pilietybės atkūrimo:
Nuo 2011 m. balandžio Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 9 661 asmeniui, turinčiam sąsajų su Lietuvos Respublikos pilietybe iki 1940 m. birželio 15 d. – daugiausiai tai buvo daugybinės pilietybės atvejai. Lietuvos Respublikos pilietybę dažniausiai atkuria Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos piliečiai.
5. 2015-08-31 d. publikuota Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nuostata išsaugoti prigimtinės pilietybės teisę:
„PLB pabrėžia, kad pasisako ne už neribotą dvigubą pilietybę, bet už „prigimtinės pilietybės išsaugojimo teisę“.
6. Buvusio LR Seimo nario, teisininko Manto Varaškos bandymas išsiaiškinti, ar dvigubos pilietybės suteikimą reglamentuojančios Pilietybės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (mano žiniomis – nesėkmingas, AA pastaba):
„M. Varaška suskaičiavo, kad 2017 metais ministras E. Misiūnas Lietuvos pilietybę suteikė 2400 užsienio piliečių, šiemet (2018 m.) iki vasario vidurio – 370.
„Daugiausia tai Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos gyventojai. Tokia dvigubos pilietybės atkūrimo galimybė iki 1990-ųjų iš Lietuvos išvykusiems asmenims egzistuoja nuo 2010 metų.
Tačiau pastebėjau, kad naudotis ja litvakai, trečios ar ketvirtos kartos lietuviai pradėjo tik tada, kai Lietuva pateko į Šengeno zoną. Nes tai reiškia, kad turėdamas Lietuvos pilietybę, į ją neužsukdamas, gali skristi į bet kokį Europos Sąjungos oro uostą“, – aiškino M. Varaška.
Jo paskaičiavimu, nuo 2010 metų visi vidaus reikalų ministrai dėl pilietybės suteikimo užsienio piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems iki 1990 metų, pasirašė 800 įsakymų. Politikas teismo prašys iš Migracijos departamento gauti ir daugiau statistikos duomenų.
M. Varaška sakė, kad pasidomėti dvigubos pilietybės suteikimo tendencijomis jį paskatino iš užsienyje gyvenančių tautiečių, iš Lietuvos išvykusių po 1990-ųjų kovo 11-osios, gaunami laiškai. Juose reiškiamas nusivylimas dėl atimamos Lietuvos pilietybės. „Radau ir vidaus ministro įsakymų, kuriais iš lietuvių ir jų mažamečių vaikų, gyvenančių Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje atimama Lietuvos pilietybė“, – pasakojo M.Varaška.“
7. Dr. Jono Ramanausko požiūriu esamas prieštaravimas „Dvi pilietybės. Kas čia išprotėjęs?“:
„Tai šiuo metu turime 10 atskirų atvejų. Ar tai jų daug? Išsiaiškinus LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2 dalies žodžio reikšmę „atskiras“ pagal Joną Jablonskį, taip pat įvertinus LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mą dalį, esu jau suformulavęs dar vieną vienuoliktą atskirą atvejį:
LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.
(...)
Pagal LR Konstitucijos 12-to straipsnio 1-mos dalies pirmą teiginį, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant…“, gimusiems Lietuvoje negali būti atimta LR pilietybė prie jokių aplinkybių, kadangi šioji teisinė nuostata yra įtvirtinta aukščiausiame LR įstatyme – Konstitucijoje. Joks įstatymas, joks valdininkas niekada prie jokių aplinkybių negali veikti prieš Konstituciją ir jos nuostatas, nes prisiekia Konstitucijai. Tik pakeitus šią Konstitucinę nuostatą referendumu yra galimas teisės į LR pilietybę įgytos gimstant netekimas. Dar labiau, LR pilietybės įstatymas PRIVALO šią konstitucinę nuostatą „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant“ įtvirtinti ir užgarantuoti, kad ji būtų besąlygiškai garantuojama ir įgyvendinama.“
O dabar, gerbiamieji, dar kartą – MINĖTOS GRĖSMĖS:
GRĖSMĖ NR. 1: Ne prigimtinės pilietybės išsaugojimas, o NERIBOTAS DVIEJŲ PILIETYBIŲ ĮTEISINIMAS veda į ČIA GIMUSIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ PERĖMIMĄ.
GRĖSMĖ NR. 2: visokiausios demokratijos ir tiesioginio atstovavimo nuostatų, bei siekinių, kurių ir dabar bėra regimybė, – pamynimas.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]