2024 m. balandžio 23 d.

 

Grinda - naminių gyvūnėlių getas

Paskelbta: 2010-09-23 05:15 Autorius: ekspertai.eu
GrindaDažnas atvežęs gyvūną į globos namus „Grinda“ nesusimąsto, kad greičiausiai jo gyvūno niekas neglobos, o lauks 14 dienų, kad jam suleistų mirtiną dozę. Globos namai – klaidinantis pavadinimas. Šiuo metu yra bandoma globos namų pavadinimą pervadinti į karantino namus. „Grinda“ neorganizuoja gyvūnėlių mugių, nereklamuoja jų dovanojimo, negloboja jų ilgiau nei 14 dienų.Jei tai būtų galima pavadinti globa. Buvęs darbuotojas Tomas (vardas pakeistas) pasakoja: „Viskas labai paprasta, kaip sugaunami ir priimami gyvūnai. Jie dideliais kiekiais eutanazuojami, maždaug apie dvi tonas per mėnesį. Bet iki eutanazijos jiems reikia praeiti tikrą pragarą, kol jie dėl esančių virusų suserga, pradeda nebeėsti, silpsta, tada užmigdomi“. Kitas darbuotojas priduria: „Dirbau senose patalpose. Ten buvo dar baisiau – iš bado, nepritekliaus ir psichologinio pakrikimo tiek katės, tiek šunys ėsdavo vieni kitus. Po savaitgalio atėjus į darbą, pamatydavai iki dešimt lavonų. Dažnai vienas kitą tiesiog suėsdavo iš bado“. „Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas šunų gaudymą ir eutanazavimą vadina “bizniu“. Įmonėje išdirbęs apie 17 metų, A. Vilūnas neigia tokius kaltinimus, vadindamas juos „bobučių pasakomis“. Jis sako: „Nedramatizuokit su tais gyvūnais. Kas čia visiems pasidarė? Nematau jokio blogo elgesio. Kas trečias vilnietis gyvena neprasčiau nei gyvūnai mūsų globos namuose. Bet kokius teiginius apie žiaurų elgesį su gyvūnais ‚Grindoje‘ kategoriškai atmetame“. Didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti „Grindos“ gyvūnų globos namų vyr. veterinaras Vladas Masiulis. V. Masiulis neseniai iš Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kuri turėtų kontroliuoti „Grindoje“ gyvenančių gyvūnų gerbūvį, gavo įspėjimą dėl netinkamai naudotų stiprių psichotropinių vaistų gyvūno atžvilgiu. Tik įspėjimą galbūt dėl to, kad kurį laiką yra dirbęs Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje. Beje, kaip įtariama, V. Masiulis anksčiau yra dirbęs skerdiku vienoje Kauno mėsos įmonėje. Kadangi bendrovė buvo likviduota, sunku tai patvirtinti. Štai birželį, kaip pasakoja liudininkai, jis neatsakingai padovanojo šarpėjaus veislės kalytę nestabilios psichikos vaikinui. Tuo metu, kai šis žmogus vedėsi kalytę per „Grindos“ teritoriją, gyvybės vagonėliuose dirbo savanoriai, kurie stebėjo šunelio dovanojimo procedūrą ir labai stebėjosi ją išsivedančio jaunuolio elgesiu: jis garsiai rėkė, keikėsi, mojavo rankomis, grūmojo jam. Šuo namuose jam grybštelėjo ranką, o šis paskambino savo globėjui, kuris šunį išvežė dar kitiems žmonėms į Kelmę. Čia ji buvo patalpinta namo rūsyje, įtariama, kad ir mušama. Kaimynai susisiekė su „Grinda“ ir Lietuvos gyvūnų globos draugija. Po ilgų įtikinėjimų V. Masiulis nuvyko į Kelmę parsivežti kalytės. Nors V. Masiulis sakė, kad „atvykus į Kelmę, šuo neatrodė labai didelis ligonis ir atrodė kiek agresyvus“, tačiau atvežtas į Vilniaus vieną veterinarijos kliniką jis merdėjo ir neužilgo mirė. Privačios klinikos, į kurią buvo gelbėti atvežta Saira, vadovas pasakojo, kad vaizdas buvo kraupus – šuo buvo apspangęs, apsišlapinęs, apsiseiliojęs, apsivėmęs, kruvinas. Kūno temperatūra siekė vos 32 laipsnius. Kalytė buvo vežama bagažinėje iš Kelmės į Vilnių. V. Masiulis suleido stipriai veikiančius psichotropinius vaistus „Dolethal“. Jis situacijos nedramatizuoja. Veterinaras atšovė: „Įvyko, kas įvyko“. Panašių atvejų buvę darbuotojai gali papasakoti ne vieną. Štai kitas buvęs darbuotojas apie vyr. veterinarą pasakoja: „Vladas Masiulis kuria  inteligentiško ir sumanaus žmogaus įvaizdį, bet pažvelgus giliau, jis yra melagis ir elementarus neišmanėlis, bijantis gyvūnų. Regis, patys gyvūnai jaučia tokius padarus kaip jis. Buvo daug ir visko, ko niekam nelinkėčiau pamatyti“. „VMVT žino, kas ten vyksta. Čia yra uždaras ratas. Buvo keli gyvūnus mylintys žmonės iš VMVT, tačiau, kai jie bandė kažką keisti, iškart buvo pažeminti pareigose ir nuimta dalis nuo atlyginimo“, - tvirtino šaltinis. Pasakojama ir apie pinigų plovimą „Grindoje“. Savivaldybė moka už eutanazijai sunaudotus vaistus, t.y., gyvūnų pasiuntimą miriop, tačiau už padovanotus jokios premijos nėra numatyta. „Prirašomi gyvūnai sugavime. Deklaruojamas gyvūnų sugavimas, kurie egzistuoja tik popieriuose, po to vyksta fiktyvus jų eutanazavimas. Už gyvūno galvą, už eutanazijai sunaudotus vaistus savivaldybė moka pinigus. Kadangi nei sugauto šuns, nei išnaudotų vaistų nėra, galima tik įsivaizduot kieno kišenėse nusėda pinigai“. Žinoma, tokius pasakojimus neigia tiek „Grindos“ vadovybė, tiek vyr. veterinaras V. Masiulis, tiek savivaldybės tarnautojai. Pats V. Masiulis žurnalistams nieko neleido fotografuoti. Aršaus pokalbio gale jis prasitarė: „Aš nenoriu kalbėti. Aš nenoriu pasakyti kažko nereikalingo“. Leidimo nedavė ir „Grindos“ vadovas A. Vilūnas. Šiuo metu „Grindos“ gyvūnų globos namuose vienoje patalpoje laikomi tiek sveiki, tiek sergantys gyvūnai. Sveikam gyvūnui nėra šansų išlikti. Šalia dirbantys savanoriai pasakoja, kad jaunikliai nuo ligų nugaišta jau po kelių dienų. Liudininkai pasakoja, kad sveikas gyvūnas „Grindoje“ užsikrečia įvairiomis virusinėmis ligomis. Iš 5000 į „Grindą“ patekusių gyvūnų 2009 m. gyvas liko tik maždaug kas aštuntas-devintas. Daugybę jų išgelbėja Lietuvos gyvūnų globos draugija. Apie 1,5 tonos per mėnesį gaišenos „Grinda“ atiduoda UAB  „Rietavo veterinarine sanitarija“, kuri tai utilizuoja. Ši įmonė iš nugaišusių kačių ir šunų gamina kaulų miltus. Iš tokių miltų vėliau gaminami priedai pašarams toms pačioms katėms ir šunims. Tarp kitko, „Grinda“ turi nemalonumų ir kitose savo veiklos srityse. Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą ir š.m. gegužę pateikė stulbinamas išvadas. Jie aptiko keistą faktą – buhalterinę apskaitą, kurios įrašus galima bet kada ir bet kaip taisyti nepaliekant jokios žymos. Įmonėje nėra vieningos buhalterinės apskaitos programos, kuri užtikrintų vientisą apskaitos sistemą, apjungtų visas apskaitos sritis, užtikrintų saugų apsikeitimą apskaitos duomenimis bei leistų šiuos duomenis apdoroti keliais būdais. Finansinės atskaitomybės duomenys suvedami paprasčiausios „Microsoft Excel“ programos pagalba, todėl visais apskaitos aspektais galima vykdyti pataisymus bet kuriuo laiku ir bet kuriomis suminėmis išraiškomis, bei vykdyti pataisymus be atskiro dokumentavimo bei registravimo. Įmonėje nėra valdymo apskaitos, o tuo pačiu neskaičiuojami veiklos kaštai, remiamasi tam tikra ekonomine-gamybine analize, intuicija ir kvalifikuotais sprendimais. „Grindos“ direktorius A. Vilūnas neigia ir šias Savivaldybės audito išvadas, sakydamas: „Teiginys apie neaiškią buhalterinę apskaitą visiškai nepagrįstas, nes nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei ‚SoDra‘, nei nepriklausomas auditas jokių pretenzijų neturi. Čia tik galima diskutuoti dėl vienokios ar kitokios buhalterinės apskaitos programos taikymo“. Savivaldybės auditas nustatė, kad „Grinda“ galbūt akivaizdžiai siekė nuslėpti tikruosius įmonės veiklos rodiklius. Įmonės finansinėse atskaitomybėse atvaizduotas materialus ilgalaikis turtas nesutampa su didžiojoje buhalterinėje knygoje atvaizduotu materialu ilgalaikiu turtu. „Grinda“ lietaus nuotekų tinklus balanse atvaizdavo 82 568 374 Lt, o didžiojoje knygoje, kur kaupiami visi buhalteriniai duomenys – 72 276 834 Lt, skirtumas – -10 291 540 Lt. Taigi, galima spėti, kad įmonė tai darė tyčia su tikslu už lietaus nuotekų tinklų priežiūrą iš savivaldybės gauti didesnius pinigus, nei jie yra verti. Bet tai dar ne viskas. Nebaigti statyti vandens valymo įrenginiai atvaizduoti balanse – 17 264 553 Lt, o didžiojoje buhalterinėje knygoje – 27 556 093,46 Lt, skirtumas jau +10 292 540 Lt. Šie nebaigti įrenginiai didžiojoje knygoje atvaizduoti kaip nebaigta statyba, o balanse atvaizduoti kaip „lietaus nuotakų tinklai“. Tikėtina, kad „Grinda“ siekė iš savivaldybės už šiuos įrenginius pasiimti kiek įmanoma daugiau pinigų. Įprastai įmonei grėstų net du baudžiamojo kodekso straipsniai. Vienas – už melagingą duomenų pateikimą, kitas – už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Šiais dalykais nesusidomi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Taip pat paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė „Grindoje“ tariamai yra per dideli įkainiai už gatvių priežiūrą. Pavyzdys: asfalto, kurio kokybė kaip Laisvės prospekte, 1 kv. metro tiesimas iš pagrindų „Grindoje“ kainuotų apie 200 Lt, „Kauno Keliuose“ – apie 100 Lt, „Panevėžio Keliuose“ – apie 90 Lt. Gatvės lopymas „Grindoje“ kainuoja apie 140 Lt už kv. metrą, „Kauno Keliuose“ ir „Panevėžio Keliuose“ – apie 70 Lt. „Grindos“ direktorius A. Vilūnas spaudai atsisakė pateikti oficialius įkainius, vadindamas tai „komercine paslaptimi“. Galbūt nieko nuostabaus, kad „Grindoje“ įkainiai dvigubai ir daugiau didesni už kitų šalies įmonių įkainius. Pasirodo, gatves „Grinda“ prižiūri pagal 2006 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė šiai įmonei skola už gatvių ir kelių priežiūrą šiai dienai siekia apie 8,5 mln. Lt. Iš viso savivaldybė „Grindai“ skolinga virš 12 mln. Lt. Dar labiau stebina darbo užmokesčio skaičiavimas. Čia taip pat nėra jokios sistemos. Kas mėnesį prie „Grindoje“ dirbančių asmenų pavardžių prirašomi nepagrįsti koeficientai, kurie koreguoja bazinį darbo užmokestį. Tačiau nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų – mažėja. Vieniems darbuotojams nekintama darbo užmokesčio dalis buvo didinama taikant didesnį koeficientą, kitiems – mažinama. Įmonėje nebuvo aiški darbo apmokėjimo sistema. Be to darbuotojai nebuvo supažindinami su direktoriaus įsakymais dėl tam tikrų koeficientų. „Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas per mėnesį gauna iki 10 000 Lt atlyginimą. A. Vilūnas atmeta ir šiuos kaltinimus: „Bendrovės darbo užmokesčio nuostatos išdėstytos kolektyvinėje sutartyje. ‚Grinda‘ yra uždaroji akcinė bendrovė ir gyvena, bei funkcionuoja iš gaunamų pajamų, todėl apie jokį garantuotą pastovų darbo užmokestį negali būti ir kalbos. Kiekvieną mėnesį taikomas darbo indėlio koeficientas, priklausantis tiek nuo bendrovės veiklos, tiek nuo kiekvieno darbuotojo asmeniško indėlio“. „Teiginys, kad nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų mažėja, neatitinka tikrovės, nes tai detaliai aprašyta kolektyvinėje sutartyje“, - pridūrė „Grindos“ vadovas. Beje, nors „Grinda“ yra savivaldybės įmonė, tačiau pačios miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius per dvi savaites nesugebėjo pateikti atsakymų nei į vieną žurnalistų užduotą klausimą. Skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė sakė, kad buvo bandoma atsakymus derinti su savivaldybės specialistais ir su pačiu Vilniaus meru Viliumi Navicku, tačiau galiausiai nurodė kreiptis į „Grindą“.  
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras