Gruodį Valdovų rūmuose skambės Ispanijoje rasta XVIII a. opera apie Lietuvą

Dirigentas ir Niujorko operos bendruomenės meno vadovas Alexis Soriano Madrido karališkajame archyve atrado 1782 m. pastatytą operą „Everardas II – Lietuvos karalius“ ir planuoja ją pastatyti Vilniuje – Valdovų rūmuose. Šią operą tuomečio Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga sukūrė Portugalijos rūmų kompozitorius João de Sousa Carvalho, jai libretą parašė italų poetas Gaetano Martinelli.

„Dirbu su dešimtimis orkestrų ir nuolat ieškau naujų kūrinių, tačiau rasti tokį pamirštą ir muzikiniu požiūriu žavų objektą – ypatingas atvejis. Madrido karališkajame archyve aptikau ne tik seną ir įdomią operą, bet ir kūrinį, kuris susijęs su Lietuva, su mano šaknimis. Nusprendžiau, kad turiu ją pastatyti Lietuvoje, – į istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir veda „Everardo II“ veiksmas“, – pasakoja savo lietuviškų šaknų nepamirštantis dirigentas A. Soriano.

Nors kūrinys nėra paremtas tikrais šalies istoriniais įvykiais, jame yra vietovardžių ir veikėjų, kurie iš tiesų egzistavo. „Everardo II“ libreto autorius poetas G. Martinelli mini Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso visuomenės veikėją Mykolą Lietuvį. Kūrinio veiksmas vyksta ne vėliau negu XVI a., prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sienos (dab. Baltarusijos teritorija) buvusioje Valkavisko pilyje. Siužete iškyla ir Aleksandras Augustas: šios istorinės asmenybės vardu pavadintas vienas iš pagrindinių veikėjų iš pradžių klaidžioja ir nusižengia, tačiau ilgainiui įrodo savo drąsą ir ištikimybę. Todėl kilnusis karalius Everardas II jam atleidžia ir sugrąžina buvusią sutuoktinę Erenikę.

„Libreto autorius Lietuvą kaip veiksmo vietą greičiausiai pasirinko dėl tais laikais ryškėjančių naujų madų – vaizduoti ne tokius žinomus, vaizduotei daugiau peno teikiančius kraštus ir laikus. Greta įprastų antikinių arba biblinių motyvų, būdingų klasicizmo literatūrai, ėmė rastis naujų siužetų, labiau atitinkančių ryškėjantį ankstyvojo romantizmo skonį: ūkanoti šiaurės kraštai, kadaise egzistavusios karalystės ir jų herojiški žmonės. Lietuva libreto autoriui yra tolima tiek geografiškai, tiek ir laiko požiūriu – tai karalystė, įvardyta libreto įžangoje, kurios jau nėra. Tačiau operos personažai, jų tarpusavio santykiai ir vertybės yra „europietiškos“, perteikiančios tą pačią tų laikų Europai būdingą dvaro ideologiją“, – pasakoja iš italų kalbos libretą išvertęs filologas dr. Dainius Būrė.

Paklaustas apie operos tradiciją Lietuvoje, D. Būrė pridūrė, kad opera į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją atkeliavo dar XVII a. „Tai buvo visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų labai pamėgta pramoga, kuri istorinėje mūsų valstybėje atsirado net anksčiau negu daugelyje kitų Europos sostinių. Pirmoji žymi opera „Elenos pagrobimas“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pastatyta Vazų dinastijos valdymo laikotarpiu. Jai libretą 1636 m. parašė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretorius Virgilio Puccitelli“, – tęsia D. Būrė.

Opera „Everardas II – Lietuvos karalius“ Valdovų rūmuose skambės 2013 m. gruodžio 10 d. Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Karpavičienės, tai, kad opera bus pristatyta būtent atkurtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, ne atsitiktinumas. „Valdovų rūmų muziejaus misija – aktualinti ir pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Europos kultūros paveldą: ne tik materialųjį, archeologiją, bet ir nematerialųjį, dvasinį, kurio labai svarbią dalį sudaro muzikinė kultūra, – teigia ji. – Mus įpareigoja labai konkretūs faktai ir istorinė medžiaga, betarpiškai glaudžiai susijusi su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida.“

Šiuo metu A. Soriano operą „Everardas II – Lietuvos karalius“ stato kartu su „Vilniaus simfonietta“ ir jos dirigentu Vytautu Lukočiumi. Pagrindinius vaidmenis atliks prancūzų kompozitoriaus Charles'io Gounod operoje „Faustas“ pagrindinį Daktaro Fausto vaidmenį sukūręs Tomas Pavilionis, taip pat itin reto balso – sopranino – dainininkas Viktoras Gerasimovas bei kiti žymūs atlikėjai: Diana Tiškovaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) ir Ilona Pliavgo (sopranas).