Šią publikaciją, kaip ir viską gyvenime, siūlome skaitytojams vertinti savo galva. Čia priminsime tik kelis dalykus: K. Lebedevo interviu minimas buvęs ilgametis Gruzijos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Givi Targamadzė, kurio paiešką yra paskelbusi Rusija, neseniai lankėsi Lietuvoje; 2006 metais per Rusijos televizijos Pirmąjį kanalą buvo transliuotas slapta įrašytas pokalbis, kuriame G. Targamadzė neva aiškina lietuviams Albinui ir Renatui, kad vertėtų užmušti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių, o lrytas.lt paskambinus nurodytu Albino telefonu, atsiliepė tuometis Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, šią istoriją pavadinęs Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija (atliekant parlamentinį tyrimą dėl pulkininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių, A. Januška buvo įvardijamas kaip vadinamųjų valstybininkų grupuotės vadovas); komentuodamas Rusijos kaltinimus, kad Lietuvoje buvę rengiami Rusijos opozicionieriai, politologas Nerijus Maliukevičius neseniai tai aiškino kaip Rusijos specialiųjų tarnybų bandymą įtraukti Lietuvą į kovą su savo opozicija. O dabar skaitykite ir galvokite patys. Ekspertai.eu.
Praėjusią savaitę Maskvos miesto teismas nuteisė dvejiems su puse metų kolonijos opozicijos dalyvį Konstantiną Lebedevą, prisipažinusį dalyvavus organizuojant riaušes Bolotnaja aikštėje (Maskvoje) 2012 metų gegužės 6 dieną. Teismas įvertino, kad Lebedevas sutiko su teisėsaugos pasiūlymu bendradarbiauti ir atgailauja, o opozicija jį pripažino išdaviku.
Priminsime, kad šios baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindu tapo NTV kanalo filmas „Protesto anatomija-2“, kuriame buvo kalbama apie Rusijos protestų judėjimo finansavimą iš užsienio. Dalį filmo sudarė slapta kamera nufilmuoto trijų protesto mitingų organizatorių – Sergejaus Udalcovo bei jo padėjėjų K. Lebedevo ir Leonido Razvozžajevo - susitikimo su Gruzijos parlamento gynybos ir saugumo komiteto pirmininku Givi Targamadze fragmentai. „Protesto anatomijoje-2“ parodytame įraše Targamadzė siūlo „Kairiojo fronto“ lyderiui Udalcovui suorganizuoti kokią nors „provokaciją“, panaudojant „čečėnus“, bei kitas akcijas, kad užgrobtų valdžią.
Givi Targamadzės susitikimo su Rusijos opozicijos dalyviais Minske vaizdo įrašo fragmentas:
Tyrimas pripažino vaizdo medžiagą tikra, ekspertai neįžvelgė montavimo požymių, o pats „sąmokslininkų“ susitikimas vyko Minske 2012 metų vasarą viename bute. Šiuo metu vadinamosios Bolotnaja bylos tyrimas tęsiasi, jis apima apie 30 žmonių. Gruzinų politikui Givi Targamadzei neakivaizdžiai pateiktas kaltinimas ir paskelbta tarptautinė jo paieška.
Interviu, duotame „Kommersant-Online“ žurnalui, nuteistasis Lebedevas papasakojo, kaip, kur, su kuo ir už kieno pinigus jis ketino įvykdyti Rusijoje revoliuciją ir kokiu būdu kuravo Baltarusijos opoziciją.
Interneto laikraštis Naviny.by siūlo jūsų dėmesiui šį sutrumpintą interviu, pateikiant tuos fragmentus, kur kalbama apie Baltarusiją.
- Kaip jūs susipažinote su Givi Targamadze?
- 2005 metais Ukrainoje Maidano aikštės įvykių pabaigoje. Aš kelis mėnesius dalyvavau „Oranžinėje revoliucijoje“. Vaikinai iš judėjimo „Juodasis metas“ ėmė manim pasitikėti ir supažindino su savo sponsoriais ir mokytojais – Targamadzės komanda. Todėl, kad aš ne žodžiais, o darbais įrodžiau, kad daug ką sugebu ir daug ką galiu.
- Kada jūs gavote pirmuosius pinigus iš Targamadzės ir už ką?
- 2006 metais už darbą Baltarusijoje: aš stebėjau, kaip leidžia lėšas vietiniai aktyvistai. Užduotys buvo paprastos: patikrinti, ar išklijavo plakatus, kiek akcijoje iš tikrųjų buvo žmonių, pakalbėti su tuo ar anuo žmogumi, perduoti instrukcijas. Taip aš ir važinėjau - aš galėjau įvažiuoti, o jiems uždrausta.
- Kiek jūs gaudavote už darbą Baltarusijoje?
- Apmokėdavo visas mano pragyvenimo išlaidas, maitinimą ir už savaitę darbo duodavo apie tūkstantį eurų. Dar nedidelius pinigus mokėjo už tai, kad aš jiems rašiau politinės situacijos Rusijoje analizę.
- Kiek kartų jūs su Udalcovu ir Razvozžajevu buvote Minske susitikęs su Targamadze?
- Tokios sudėties tris kartus. Pirmą kartą - 2012 metų kovą. Atvažiavo deputato Iljos Ponomariovo automobiliu, Lionia juo visur vežiojo Udalcovą. Atvažiavo, susipažinom, išgėrėm. Pamėginom sudaryti kažkokią sąmatą, bet jau buvome įkaušę. Kartu su Givi visada būdavo daug žmonių, jis apskritai turėjo įprotį vežiotis su savimi svitą...
Po to važiavome birželį ir trečią kartą - rugpjūčio pradžioje iš Lietuvos su Vasiličiumi (Targamadze). Prieš tai Lietuvoje mes keturiese per vakarą išgėrėme 26 butelius vyno. Ir tuomet Vasiličius sako: „Skubiai važiuojam į Minską, skambink Seriogai“. Aš irgi girtas, kažkaip nerišliai pakalbėjau su Serioga, jis buvo kažkur prie Briansko. Mūsų paimti atvažiavo automobilis su diplomatiniais numeriais. Prie vairo sėdo visiškai girtas Gruzijos pasiuntinys Lietuvoje, kuris su mumis tuos butelius ir gėrė. Ir 140 km greičiu mes lekiame iki sienos. Ten persėdame į kitą automobilį su diplomatiniais numeriais, jau, turbūt, Gruzijos pasiuntinio Baltarusijoje. Juo atvažiuojam į butą, tęsiam išgertuves. Serioga su Lionia atvažiavo kitą dieną, ir toliau gėrėme visi kartu.
- Kurio susitikimo įrašą parodė NTV filme „Protesto anatomija“?
- Antro susitikimo. Birželio mėnesio. Jame buvo gal aštuoni žmonės, visą laiką kažkas išeidavo ir ateidavo. Buvau aš, Serioga, Lionia, dar mano senas porininkas Aimaletdinovas, Targamadzė, Meladzė, kuris Lietuvoje rusų aktyvistams skaitė paskaitas apie protestus, dar imtynininkas Georgijus, pavardės nežinau, su Karelinu kovėsi. Didžiulis toks, jie jį Luku Brasi vadino (gangsterių dramos „Krikštatėvis“ personažas). Dar kažkoks žmogus iš pasiuntinybės sėdėjo. Daug žmonių buvo.
- Ar jūs darėte to susitikimo garso ir vaizdo įrašus?
- Ne. Aš iš tikrųjų kartais darydavau gruzinų garso įrašus. Bet ne tą kartą. Kodėl darydavau? 2010 metais, kai jie mane pakvietė eilinį kartą dirbti Minske, aš jau žinojau, kad nuo 2008 metų jie susitaikė su baltarusiais. Tada Lukašenka buvo atsigręžęs į Europą, ir pas jį atvažiavo Berezovskis. Gruzinai susitaikė su baltarusiais ir per Sucharenką, tuometinį Baltarsijos KGB vadovą, ėmė ten lankytis. 2010 metais Targamadzė man papasakojo, kokiomis sąlygomis tai įvyko: jie labai norėjo, kad Lukašenka nusisuktų nuo Rusijos. Viena iš sąlygų buvo, kad visus turimus duomenis apie Baltarusijos opoziciją, su kuria jie dirbo labai ilgai ir įnvestavo į ją daug pinigų, perduos KGB. Jie papasakojo apie visas akcijas, kurių sponsoriais buvo, ir išdavė visus baltarusių opozicijos narius, su kuriais dirbo. Per 2010 metų rinkimus jie man davė užduotį: pasivaikščiok pas draugus opozicijos narius, sužinok jų planus ir mums papasakok. Tada aš nusipirkau diktofoną ir pradėjau įrašinėti tokius pokalbius. Daviau pasiklausyti vietiniams draugams-aktyvistams, jie, aišku, nustėro. Situacija buvo nemaloni.
- Jei ne jūs įrašėte, tai kas, jūsų nuomone, tai padarė?
- Variantų daug, manyčiau, kad dėl visa ko įrašinėjo patys gruzinai. Aš ir Seriogai sakiau: ar tu nesupranti, kad jie mus įrašinėja? Jis atsakydavo: suprantu. Bet mes netikėjom, kad jiems kada nors prireiks mus išduoti. Aš iki šiol negaliu suprasti priežasties, dėl kurios tai galėjo įvykti, todėl nesiimu vienareikšmiškai tvirtinti, kad būtent gruzinai mus filmavo. Vienintelis dalykas, kas jiems galėjo nutikti - pinigų pereikvojimas. Jie kažkur nugriebė pinigų, po gegužės 6 dienos nieko rimta neįvyko, o pinigai jau prigriebti, štai ir nutarė išduoti mus, kad po to nereikėtų atsakyti. Dar yra toks personažas Anatolijus Motkinas, Berezovskio emisaras, jis žinojo visus dalykus, gruzinai juo labai pasitikėjo. Jis tai tikras veikėjas. Ir tas žmogus galėjo žaisti kažkokį savo žaidimą. Visus butus, kuriuose mes rinkdavomės, jis žinojo ir galėjo filmuoti. Visko galėjo būti.
- O kaip tokiu atveju tas įrašas papuolė į Rusiją?
- Yra versija, kad iš Londono. Bet nieko tikro mes nežinome. Jei Givikas iš tiesų turėjo ryšių su Borodinu (Andrejus Borodinas, buvęs Maskvos Banko prezidentas, kuriam Rusijoje iškelta baudžiamoji byla, Didžiojoje Britanijoje suteiktas politinis prieglobstis), jis galėjo tą įrašą pateikti jam kaip įrodymą, kad jis su mumis dirba. Ir Givi sakė, kad pusę milijono jis jau gavo iš Borodino. Bet aš nemanau, kad tie pinigai, kuriuos jis mums duodavo, buvo Borodino pinigai. Vis dėl to su juo jis vėliau ėmė kalbėti ta tema. O kieno – velnias žino...
Tarp kitko
Gruzinas Givi Targamadzė, figūruojantis šioje baudžiamojoje byloje, kratosi pažinties su joje minimais rusais. Tačiau interviu Rusijos leidiniui "Novaja gazeta“ jis patvirtino, kad dažnai lankydavosi Minske, pavadino buvusį KGB vadą Suchorenką savo draugu ir papasakojo apie savo ryšius su Baltarusijos opozicijos dalyviais ir vyriausybe.
Čia vertėtų prisiminti, ką gruzino „draugas“, buvęs KGB viršininkas Stepanas Suchorenka kalbėjo likus kelioms dienoms iki 2006 metų prezidento rinkimų.
2006 metų kovo 16-ąją, kai iki rinkimų buvo likusios trys dienos, spaudos konferencijoje Suchorenka gąsdino baltarusius per rinkimus galimais teroro aktais ir Minsko vandentiekio užnuodijimu padvėsusiomis žiurkėmis. Apie Targamadzę buvo pasakyta štai kas: „Mes nustatėme, kad kai kurie Gruzijos piliečiai yra tiesiogiai susiję su teroristinių aktų rengimu, - pareiškė Suchorenka. - Pagal gautus duomenis Gruzijos parlamento gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas, toks Georgijus Targamadzė viename konfidencialiame pokalbyje pareiškė: „Tai bus ilgų peilių naktis, Baltarusijoje aš už tai atsakau. Porą kartų papurtysiu juos, užtaisysiu mažus sprogimus, ir niekas nesužinos, kas tai padarė...“ Kovo 15 dieną Baltarusijos KGB iškėlė baudžiamąją bylą pagal BR BK 290 str. „Grasinimas įvykdyti teroro aktą“. Visi prie to prisidėję, nepriklausomai nuo pareigų, kurias užima savo valstybėse, Baltarusijos teritorijoje bus sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Vėliau paaiškėjo, kad baudžiamoji byla buvo iškelta, bet kuo ji baigėsi, nežinoma iki šiol.
Šaltinis: naviny.by
Vertė Alicija Žukauskaitė
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]