Seimas nė nemirktelėjęs priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą įstatymą, kuriuo draudžiama įmonėms finansuoti politines partijas, ir jį momentaliai pasirašė pati D.Grybauskaitė. Visos Seime esančios politinės partijos kitais metais pasidalins virš 20 mln. Litų biudžeto pinigų, o tos, kurių nėra Seime, ne tik kad negaus nė cento iš biudžeto, tačiau joms praktiškai bus uždrausta apskritai bet kokia veikla, nes negalės gauti nė vieno litų iš rėmėjų.LL šaltiniai įsitikinę, kad toks Seimo ir Prezidentės žengtas žingsnis yra nukreiptas prieš naujoką politinėje arenoje – partiją „Drąsos kelias“, kurios steigiamasis suvažiavimas įvyks kitų metų sausio 7 d. „Mes dar galvojome sušaukti suvažiavimą gruodžio 24 d., tačiau tai niekaip nepavyko, nes Kalėdos, todėl teikės jį kviesti sausio 7 d., - LL sakė Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė, - aš manau, kad jie bent porą kartų atmes mūsų prašymus įregistruoti partiją „Drąsos kelias“. Radusi bent vieną ne taip įrašytą raidę, Teisingumo ministerija atmes mūsų prašymą“.
Manoma, kad sausio 7 d. partijos „Drąsos kelias“ pirmininku bus išrinktas kunigas J. Varkala. Vėliau, artėjant Seimo rinkimams, partijos pirmininke taps Neringa Venckienė, kurios artimieji labai bijo, kad jeigu ji jau dabar pasitrauktų iš darbo Kauno apygardos teisme, ir netektų teisinės neliečiamybės, tai prokurorai ją tiesiog užpiltų baudžiamosiomis bylomis.
D.Grybauskaitė blokuoja dar negimusį „Drąsos kelią“?
Kad Seimas blokuoja dar negimusį „Drąsos kelią“, tai visiškai natūralu – visos Seimo politinės partijos žino, kad „Drąsos kelias“ atims didelę dalį balsų, todėl ir bando visokiais būdais trukdyti naujos partijos veiklą. Todėl nekeista, kad partijos Seime visai nesipriešino šiam įstatymui, kuris atima iš partijų jų nelegalaus finansavimo šaltinį. Tačiau kodėl užblokuoti „Drąsos kelią“ taip parūpo Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri viešai solidarizuojasi su Neringa Venckiene? Kas nutiko, kad D.Grybauskaitė inicijavo šį įstatymą ir kaip tokiomis sąlygomis naujoms politinėmis jėgoms konkuruoti su politikos senbuviams, gausiai finansuojamiems iš biudžeto. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, į kurią kreipėsi LL, neturėjo atsakymo į šį klausimą. „Negaliu atsakyti į šį klausimą ekspromtu, - sakė ji LL. Paklausta, ar šis įstatymas nėra rengiamas specialiai tam, kad užblokuoti „Drąsos kelią“, D.Ulbinaitė atsakė : „Aš nesu įpareigota teikti kažkokių politinių vertinimų šiuo klausimu“, ir pažadėjo, kad atsakymą pateiks raštu per laiką, „kaip numatytą įstatyme“.
R.Šimašius irgi kiša pagalius į ratus
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Seimui pateikė nemažai įstatymų pataisų, kurių tikslas – neleisti Seimo, savivaldos ir europarlamento rinkimuose dalyvauti partijoms, kurios įsikūrė iki rinkimų likus mažiau nei pusmečiui arba turi likviduojamos partijos statusą. Neabejojama, kad tai dar vienas bandymas užkirti kelią Seimo rinkimuose dalyvauti „Drąsos keliui“. Šiuos pakeitimus R. Šimašius siūlo įvesti visuose pagrindiniuose rinkimų įstatymuose. Ministras siūlo nustatyti, kad partijos, įsteigtos iki Seimo, savivaldos ar europarlamento rinkimų likus mažiau kaip 185 dienoms, negalėtų registruoti savo rinkiminių sąrašų. Toks pat barjeras būtų taikomas ir likviduojamoms partijoms. R. Šimašius taip pat siūlo analogiškus reikalavimus įvesti ir Prezidento rinkimų įstatyme: anksčiau nei prieš pusmetį iki rinkimų įsteigtos arba likviduojamos partijos, pritarus šiai pataisai, negalėtų kelti savo kandidatų į šalies vadovo postą ar oficialiai remti kurį nors kitą kandidatą. Jei Seimas šiam siūlymui pritars, įstatymų pasikeitimai įsigalios jau nuo kitų metų liepos, iki Seimo rinkimų likus maždaug trims mėnesiams. Planuojama, kad Seimo rinkimai įvyks kitų metų spalio 14 d., todėl pritarus R. Šimašiaus pataisoms, durys į Seimą dar iki rinkimų užsitrenks visoms naujoms partijoms, kurios bus įsteigtos antroje balandžio pusėje ar vėliau. Teisingumo ministro siūlymas gali atsiliepti ir vienai kitąmet įvyksiančių rinkimų favoričių – Darbo partijai. Jei „darbiečius“ buhalterijos byloje nuteisti siekiantys prokurorai imsis šios partijos likvidavimo, jai gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimas nustebino Seimą, ir kai kurie Seimo nariai nebandė slėpti savo nustebimo. Tuo labiau, kad dar prieš pusantrų metų Seime jau buvo bandoma priimti draudimą finansuoti bendrovėms politines partijas, tačiau tada Seimas vienbalsiai atmetė šias iniciatyvas. Dabar, likus iki Seimo rinkimų tik devyniems mėnesiams, Seimas vieningai ir neprieštaraudamas balsavo „už“. Priiminėjant šį įstatymą, Seimo narys Valentinas Mazuronis stebėjosi: „Iš tiesų šis Seimas nepaliauja manęs stebinęs. Iš tiesų dabar jau aš grįžęs vakare namo ne tik savo žmonai ir vaikams, bet ir sau kartais negaliu paaiškinti kai kurių ypač staigių Seimo nuomonės metamorfozių. Atrodo, prieš pusę metų mes svarstėme politinių partijų finansavimą ir visi šie pasiūlymai tuomet buvo svarstomi, bet Seimas, kiek prisimenu, labai didele balsų dauguma priėmė vienus sprendimus. Nepraėjus pusei metų identiški pasiūlymai Seime sulaukė tiesiog griausmingų ovacijų. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų klausiu labai paprasto dalyko, kas pasikeitė per tą pusę metų Lietuvos politinėje sistemoje? Ar paprasčiausiai įstatymo projekto teikėjas yra kitas ir tuo remdamasis Seimas priima vieną ar kitą nuomonę? Žinote, per pastaruosius trejus metus aš galėčiau išvardyti kokių dešimt įstatymų projektų, kai Seimas kardinaliai pakeisdavo savo nuomonę per mėnesį, per savaitę, kartais net per dvi tris dienas. Ar tokiu būdu mes skiepijame ir bandome piliečiams parodyti pasitikėjimą Seimu? Vargu bau, labai abejoju.
Dabar grįžtant prie paties įstatymo projekto. Šis projektas nenaikina tų ydų, tų trūkumų, kurie iš tiesų jame yra, tai yra pinigų poreikio politinėms partijoms. Uždraudėm juridiniams asmenims, fiziniams asmenims nepolitinės kampanijos metu, tačiau neuždraudėm reklamos, neuždraudėm spausdinti lankstinukų, neuždraudėm visų kitų dalykų, kas sukelia pinigų poreikį. Gerbiamieji kolegos, ar jau visi pamiršote, kas padengė Prezidento V. Adamkaus rinkimų skolas, susidariusias per antrąjį jo kandidatavimą? Fiziniai asmenys iš „Krekenavos agrofirmos“, jeigu teisingai pamenu. Tai ar šis įstatymas išspręstų šią problemą? Ne, neišspręstų. Tai kodėl mes užmerkiame akis ir apsimetame, kad to nematome. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad siūlomos įstatymo pataisos veda į dvipartinę, vienpartinę sistemą“.
Jam antrino ir Saulius Stoma: „Panašūs siūlymai buvo prieš pusantrų metų, ir po ilgų diskusijų jie buvo atmesti. Ačiū, atsirado autoritetas – Prezidentė, kuri pateikė panašius siūlymus, beje, ėjo į kompromisą ir įtraukė tą 1 % galimo skyrimo, kad kiekvienas dirbantysis galėtų skirti iš savo gyventojų pajamų mokesčio“. S.Stoma džiaugėsi, kad dabar gyventojai pagal naują įstatymą galės skirti 1 proc. savo pajamų mokesčio partijoms remti, tačiau pamiršo pasakyti, kad 1 proc. tebus katino ašaros politinei veiklai organizuoti.
„Jeigu mes keičiame įstatymą, tai pirmiausia užduokim klausimą kodėl?, - klausė Petras Gražulis, - kad, ypač finansuojant politines partijas, yra daug korupcijos, kad firmos, kurios finansuoja ar tai per fizinius asmenis, kaip čia buvo paminėta ir prisiminta, kaip V. Adamkaus rinkimų kampanija buvo paremta per Krekenavos firmos fizinius asmenis, skirtumo visiškai nėra, ar tai kitokiu būdu. Pažiūrėkite, šiandien eina Alkoholio kontrolės įstatymo ištisas paketas, ir čia akivaizdžiai, kaip darė įtaką Seimo nariams, taip ir darys – alkoholio gamintojai vieniems, alkoholio prekybininkai kitiems. Vieni teikia vienokius įstatymus, kiti teikia kitokius įstatymus: vieni, kad būtų palankūs gamintojams, kurie galėtų reklamuoti savo produktą, kiti – kad galėtų prekiauti alkoholiu tik tam tikri stambiausieji prekybos tinklai, sudaryti monopolį. Ar kas nors pasikeis? Ar korupcijos šitoje srityje bus mažiau, ar mažiau bus daroma įtaka Seimo nariams ir politinėms partijoms, priimant įstatymus? Aš manau, kad ne. Jeigu mes neturėsime politinės valios priimti labai aiškų įstatymą, kad finansuoja tik valstybė iš biudžeto, ir nustatyti aiškią sumą – palikti tik 1 % fizinių asmenų pajamų mokesčio ir jokių kitų finansavimų neleisti, atidarome landas, kuriomis praeityje jau pasinaudojo. Ir jomis naudosis, tomis landomis, politinės partijos, ir nieko čia iš esmės nesikeis. Bandome parodyti rinkėjams, kad mes kažką darome, bet faktiškai nieko nepadarome. Aš negaliu už tokį įstatymą balsuoti“.
„Mane stebina, kad partijos, visiškai netekusios visuomenės paramos, nutarė išsidalinti valstybės pinigus, nes čia jos gali pačios skirstyti, - mano Kęstutis Daukšys, - man šitas faktas labai neskanus. Ir antras dalykas, kolegos. Tie, kurie jaučiasi visą gyvenimą veikiami visokių verslo grupuočių, aš suprantu, jūs kaip spartakai sukilote prieš jums įtaką dariusius ir dabar stengiatės išsilaisvinti. Aš jus šitoje kovoje palaikyčiau, bet kadangi man nedarė įtakos, tai nesuprantu, dėl ko čia reikia balsuoti kitaip. Todėl manau, kad ta kova anksčiau ar vėliau pasibaigs kieno nors pergale, bet tikrai ne mūsų“.
Dalia Grybauskaitė visada buvo „valstybininkų“ projektas
Kodėl Prezidente išrinkus Dalią Grybauskaitę, jos vadovaujamojoje teisėsaugoje neįvyko jokių pokyčių, išskyrus tai, kad vietoj A.Valantino Generalinei prokuratūrai ėmė vadovauti Darius Valys. Kodėl tokia nesėkminga D.Grybauskaitės veikla bet kokioje srityje – pradedant finansais, baigiant teisėsauga? Visi pamiršo, kad dar 2008 m. Vasarą D.Grybauskaitė uždraudė premjerui Andriui Kubiliui pigiai skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, nes, pasak D.Grybauskaitės, tokiu atveju reikėtų sumažinti pensijas, apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius“. Koks rezultatas? Pensijos sumažintos, automobiliai ir NT jau tuoj bus apmokestinti, o Lietuvos Vyriausybė, brangiai, už maždaug 9 proc. metų palūkanų pasiskolinusi JAV, visas paskolas pravalgė, valstybės skola išaugo jau iki 42 mlrd. Litų, o pinigų jau niekas nebeduoda. Todėl aišku, kad jeigu D.Grybauskaitė dar 2008 m. būtų leidusi už 3,5 proc. metinių palūkanų pasiskolinti iš TVF, kaip kad padarė latviai, Lietuvos skola šiandien būtų bent 1 mlrd. Litų mažesnė. Tačiau D.Grybauskaitė užėmė „juodojo diržo“ karatistės pozą, kišasi į visas gyvenimo sritis, o „Panoramos“ reportažai apie jos veiklą pradeda priminti Rusijos prezidento V.Putino nušvietimą. Vien gruodžio 14 d. per „Panoramą“ žiūrėjau bent penkis reportažus apie D.Grybauskaitę – kaip ji vieši Kybartų bibliotekoje, kaip pasisako apie A.Kubilių, paskui liberalus vadina žaidžiant viešuosius žaidimus, kurie „brangiai kainuos“, ir t.t. Kitas dalykas – teisėsauga, kuri atsiskaito tai pačiai D.Grybauskaitei. Pasakyti, kad teisėsaugoje yra liūdnas vaizdas, būtų per švelnu. Toje pačioje Kauno pedofilijos byloje tie patys prokurorai klastoja įrodymus, žūsta žmonės, tačiau byla nejuda į priekį, kaip užkeikta. Jeigu D.Grybauskaitė iš tikrųjų norėtų kovoti su korupcija, jau seniai būtų pakeitusi D.Valį kokiu kitu drąsiu žmogumi, ir tos bylos seniai būtų ištirtos.
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius neabejoja : “D.Grybauskaitė yra “pakabinta”, kitaip tariant, kontroliuojama tų pačių juodžiausių struktūrų. Interviu LL A.Matulevičius sakė: “ Visų pirma, kad niekas apie D.Grybauskaitės biografiją šiandien nekalba, o ji, vargšė, yra pakabinta. Aukštojoje partinėje mokykloje ji dirbo dar po kovo 11 d., o ta mokykla buvo Maskvos jurisdikcijoje, reiškia, kad D.Grybauskaitė tuo metu dar priklausė Burokevičiaus TSKP. Toje mokykloje ji dirbo dar gerus metus. Man tai ypač skaudu, nes man tuomet atlaikyti ypač žiaurų burokevičininkų ir jedinstveninkų spaudimą, tai buvo labai rimta skiriamoji riba su kuo tu o niekas nežinojo kuo tai baigsis. Aš kaip ir nemaža dalis mano kolegų buvome pasirinkę, o pasirodo galima buvo ir palūkuriuoti kuo tai baigsis ir paskui jau niekuo nerizikuojant pereiti į laimėjusio pusę, bet ar tai padoru? Kitas dalykas, kaip D.Grybauskaitė padarė karjerą – 1992 m. URM buvo įsteigtas departamentas, kurio vadove ji buvo paskirta. Paskui D.Grybauskaitė dirbo Amerikoje diplomatinį darbą. Nebuvo ji jokia finansininkė, nes jos išsilavinimas – politinės ekonomikos studijos. Nežinau, kodėl yra sukurtas įvaizdis, kad ji finansininkė. Finansų ministerijoje D.Grybauskaitė atsirado tada, kai į valdžią atėjo A.Kubilius, o Finansų ministru tapo Dudėnas, privedęs prie bankroto vieną banką Amerikoje. Ji pradirbo metus Finansų ministerijoje, ir paskui vėl grįžo į URM. Ir būtent iš URM į Finansų viceministres, remiantis „Wikileaks“ informacija, ją ir prakišo ana „valstybininkų“ chebra. Reiškia, ji yra „valstybininkų“ žmogus, ką aš visą laiką ir sakiau. Ir tai, kad ‚Lietuvos rytas“ kažką ant jos pila, tai tik žaidimas. Nes D.Grybauskaitė padarė tik tą, ką būtinai reikėjo padaryti, t.y. ji atleido D. Dabašinską, tačiau šis vėl išlindo pas poną A. Čapliką Seime. O kodėl Dabašinskas nuėjo pas A.Čapliką? Todėl, kad ant pastarojo yra masė „kompromatų“. Ne todėl, kad kai kurie žurnalistai galvoja, kad todėl, kad jo sūnus dirba VSD. Pagal hierarchiją A.Čaplikas turi aukštą postą, o kas buvo Dabašinskas be darbo? Nepamiškime ir tos informacijos, kurią nutekino pati prezidentė, A.Čaplikui oficialiai pasakydama, kad „lauk svečių“, ir kad iš STT ateis jo tikrinti. Viceministras Skikas buvo sulaikytas su 20 tūkst. Litų. Šiandien visa teisėsauga yra suparalyžuota, kadangi mes žinome visus šiam klanui priklausančius veikėjus. Nepamirškite ir kito dalyką – D.Grybauskaitę pradėjo kelti tie „ valstybininkai“ dar 2006 m., kai Seime vyko parlamentinis VSD tyrimas. Ją pradėjo „pumpuoti“ tas pats „Lietuvos rytas“. Iš pradžių ‚Lietuvos rytas“ ją turėjo įdėti į politikų reitingus, nes D.Grybauskaitė tapo eurokomisare. Tačiau neįdėjo, o išspausdino Žuko interviu apie netradicinę D.Grybauskaitės orientaciją. Aš tai traktuoju taip – G.Vainauskas taip jai leido suprasti, su kuo reikia draugauti. Tauta jos orientaciją pamiršo, o „valstybininkai“ jau nuo 2006 m. pradėjo ieškoti, kas pakeis V.Adamkų. Iš rimtų saugumiečių girdėjau, kad ir patys „valstybininkai“ dėl jos nesutarė – A.Januška buvo už ją, o kiti prieš. Nes tie kiti norėjo į prezidento postą pasodinti Egidijų Kūrį, kuris pats net savo draugams sakydavo, kad bus vietoj Adamkaus. E.Kūrio reitingam pakelti net buvo specialiai sukurta laida Lietuvos televizijoje. Šiandien visi pamiršta vieną dalyką – „valstybininkų“ klanas yra pilnai perėmęs pilną Lietuvos televizijos ir radijo kontrolę, šiandien jie pilnai valdo tą kanalą”.
D.Grybauskaitė ragina nespausti teisėsaugos
Kai Kauno pedofilijos byloje atsirado „slaptasis liudininkas“ M.Žalimas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekomentavo policijos vadovybės atsakomybės paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šalies vadovė politikus ragino nedaryti spaudimo teisėsaugai ir susilaikyti nuo komentarų šia tema.
"Jūsų klausime yra konstatavimas "išaiškėjus naujoms aplinkybėms". Aš negalėčiau to konstatuoti. Vyksta tyrimas, ir tai turi pasakyti tik tyrėjai, tai yra prokuratūra. Todėl ir sau, ir visiems politikams linkiu nekomentuoti ir nedaryti spaudimo tyrėjams ir mūsų teisėsaugos institucijoms, kol tyrimas nėra pabaigtas", - žurnalistų Druskininkuose klausiama, kokia yra jos nuomonė apie Policijos departamento vadovą, išaiškėjus naujoms aplinkybėms vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje, sakė Prezidentė.
D. Grybauskaitė taip pat nekomentavo Kauno apygardos teisėjos Neringos Venckienės tinkamumo toliau eiti teisėjos pareigas. "Kol nėra baigtas tyrimas, jokių komentarų, jokio spaudimo politikai neturi daryti teisėsaugos institucijoms", - teigė ji.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu