D.Grybauskaitės Lietuva – motinų gulagas

Šiuo metu prokurorai visoje Lietuvoje yra iškėlę daugiau nei 1100 baudžiamųjų bylų dėl kaip įtariama neteisėtų Sodros išmokų gavimo. Įtarimai dėl šio tariamo nusikaltimo yra pareikšti daugiau nei 500 neseniai kūdikius pagimdžiusių motinų, ir visoms joms gresia įkalinimas nuo 2 iki 8 metų. Vienintelė jų kaltė – kad pasinaudojo įstatymu, numatančiu gauti motinystės pašalpą, atlyginimą skaičiuojant už paskutinius tris mėnesius darbo.

Daugelis motinų ir jų darbdavių pasinaudojo šiuo įstatymu ir pakėlė busimoms mamoms atlyginimus, kad vėliau Sodra joms mokėtų didesnes pašalpas. Tačiau vėliau Sodra apsižiūrėjo, kad tokių motinų yra labai daug, pačiai Sodrai, kaip pasakė jos vadovas M.Mikaila, „greitai bus chana“, ir todėl represinis aparatas puolė ieškoti kaltųjų. Buvo sukviestas bendras Generalinės prokuratūros ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos pasitarimas – buvo sprendžiama, kaip sukišti į kalėjimą jaunąsias mamas, teisėtai pasinaudojusias šia įstatymo lengvata. Precedentas jau yra  - buvęs Tauragės antstolis 32 metų V.Ševčenka nutarė pagelbėti savo pažįstamai ir įrašė neteisingus duomenis apie „Sodros“ Tauragės skyriaus vyriausiajai specialistei I.Bitinei išmokėtą atlyginimą, už tai abiem Šilalės rajono apylinkės teismas skyrė po dvejus metus nelaisvės pataisos namuose.  Be to, I.Bitinei, kuri dabar išėjusi motinystės atostogų ir augina vaiką, „Sodra“ pateikė beveik 30 tūkst. litų civilinį ieškinį. Laidos „Paskutinė instancija“ autorė žurnalistė Rūta Janutienė pirmoji iškėlė šią problemą. Jai skaudžiausia, kad Lietuvos Respublikos represinis aparatas pirmiausiai griebė silpniausias – motinas su mažais vaikais. Kad juos apgintų, nė piršto nepajudino ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pati niekada neturėjo savo vaikų. Kaip žinia, būdama Finansų ministre D.Grybauskaitė pakluso savo boso  premjero A.Brazausko valiai ir net nebandė bylinėtis su „Maxima“ savininkais, kurie, pasinaudodami įstatymo lengvata, per invalidų įmonę susigražino už parduotas „Maxima“ parduotuves daugiau nei 78 mln. litų PVM. R.Janutienė atsakė į LL klausimus: - Pagal Vaikų teisių apsaugos kontrolierės R.Šalaševičiūtės gautus generalinės prokuratūros raštus, tokių bylų yra iškelta jau 1100, o įtarimai kol kas pareikšti daugiau nei 500 motinų. - Tačiau jūsų iniciatyva yra rengiamas būsimas šių motinų ieškinys prieš Lietuvos Respubliką? - Taip, mums pasišovė padėti trys advokatai keliose Lietuvos vietose ir jie rengia šį ieškinį. Šio ieškinio esmė – valstybė sudarė sąlygas tokioms Sodros išmokoms atsirasti, ir neuždraudė darbdaviams  nei algų didinti, nei nėščiųjų į darbą priimti. Tai yra privatus darbdavio ir darbuotojo reikalas, koks atlyginimas jam yra mokamas. Ir tada, kai buvo priimamas šis įstatymas, daug kas sakė, kad yra nesąmonė, kad pašalpa skaičiuojama nuo darbo atlyginimo per paskutinius trys mėnesius. Tačiau Seimas priėmė šį įstatymą ir natūraliai būsimos mamos juo pasinaudojo. Lygiai taip pat, kai „Maxima“ pasinaudojo įstatymo spraga ir, prisidengdama invalidais, susigražino iš valstybės daugiau nei 78 mln. litų. Tačiau ‚maxima“ ta įstatymo spraga pasinaudojo ir valstybė jai gražino tuos milijonus. O dabar tos vargšės motinos, kurios pasinaudojo įstatymo nuostata, dabar masiškai tempiamos į teismus. Ir ten buvo organizuota akcija prieš motinas – generalinis prokuroras susikvietė padalinių vadus ir jie aptarė taktiką, kaip jie tas motinas sodins. Prieš tai Socialinės apsaugos ministras R.Dagys ir Sodros vadovas M.Mikaila paskelbė, kad jie suras visus, kurie jiems yra įtartini, t.y. jų nuomone uždirba per daug. Taip tas motinas „išfiltravo“ ir dabar vyksta tokie masiniai procesai – šiuo metu net vyksta prevencinės akcijos – einama į įmones, kuriuose dirba nėščiosios, ir tikrinama, ar kartais joms darbo atlyginimas mokamas ne per didelis. - Tai yra signalas darbdaviams, kad nereikia nėščiųjų darbe laikyti? - Tai yra siunčiamas signalas negimdyti, nes vaikų auginimas jaunoms šeimoms iš tikrųjų yra skurdas. Gimė vaikų karta, tačiau dabar tas procesas stabdomas. - Mane tai šokiravo teismų sprendimas – motiną pasiuntė į kalėjimą dviems metams, nors jo atlyginimas yra jos ir darbdavio susitarimo reikalas. - Tai čia tas pats Tauragės teismas, kuris ir mane buvo nuteisęs pirmoje instancijoje. - Apylinkių teismuose tokia praktika – teisėjai ten dažniausiai tik perrašo prokuratūros kaltinimą ir skiria bausmę, neatsižvelgdami į kaltinamųjų interesus. - Taip, ir motinos pasakojo, kad šeimose vyksta tragedijos – kai kurioms motinoms dėl joms pareikštų įtarimų įvyko persileidimas, kai jos laukėsi antrojo vaikelio. Motinos naudojosi galimybe gauti didesne pašalpa, nes valstybė joms suteikė tokią galimybę. Valstybės politika buvo skatinti gimstamumą, ir tai turėjo labai didelį efektą. - Tačiau ar tame ieškinyje bus reiškiamos ir turtinės pretenzijos Lietuvos Respublikai? - Taip, ir pretenzijos bus reiškiamos konkretiems prokurorams, kurie organizavo šią visą persekiojimo akciją. Tai bus ieškinys ne tik valstybei, bet ir konkretiems veikėjams, kurie už tai atsakingi. Ieškinį reikš ne tik motinos, bet ir darbdaviai, nes taip elgtis negalima. Negalima pirma sugalvoti valstybinę politiką o paskui už jos vykdymą bausti. Tai bus kolektyvinis visų nukentėjusiųjų motinų ieškinys, nes jeigu juos išskaidys atskirai ir kreipsis į apylinkių teismus, tai jas ten po vieną ir dusins. Tai bus kolektyvinis ieškinys su kiekvienu aprašytu konkrečiu atveju. Laidoje „Kadadu“ žurnalistė R.Janutienė sakė: „Man tos motinos pasakojo, kaip yra atliekamas tyrimas. Tai galima apibūdinti vienu žodžiu – košmaras. Vienu atveju mes jau tikrai konstatuojame, kad motinai įvyko persileidimas. Ji buvo pastojusi, ir po to, kai prokurorai jai pareiškė, kad ji gimdys kalėjime, tai mamai įvyko persileidimas ir ji neteko kūdikio...Prisiminkime, su kokiu šūkiu konservatoriai ėjo į valdžią – mes už šeimą, už tai, kad Lietuvoje gyventų penki milijonai žmonių. Tačiau jie nenorėjo pakeisti to įstatymo, o norėjo tik prigasdinti moteris visoje Lietuvoje, kad jos bijotų tos pašalpos...mes peržiūrėjome daugybę tokių bylų – iš principo prokurorai atakuoja šeimyninį verslą, ūkininkus, ten, kur yra koks nedidelis šeimyninis bizniukas. Ir jeigu ten yra įdarbinama nėščia moteris, ten iš karto atsiranda ir įtarimas. Šią akciją užsakė toks konservatorius R.Dagys, kuris tuo metu buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir jie jau matė, kad Sodrai tuo metu, kaip sakė jos vadovas Mikaila, yra „chana“. Todėl jie ir pradėjo ieškoti, iš ko atimti pinigus. Ta pati valstybė visai neseniai sumokėjo „VP dešimtukui“ apie 70 mln. litų, kai jie pasinaudojo lygiai tokia pat įstatymo spraga dėl invalidų. Ir tuomet ta pati D.Grybauskaitė, kuri dabar tyli, matydami visą šį susidorojimą, ji mums aiškino: „Taip, yra įstatymo spraga, labai negerai, tačiau mes turėsime jiems sumokėti“. Ir sumokėjo. Prokurorai rado lengvą auką – jie neįveikė nei „Rubicon“, nei VEKS-o. Tai yra jie neliečia vagių, kurie turi valdžios antpečius. Tai gi šitas blondinas (generalinis prokuroras A.Valantinas – aut. pastaba) pirmas drįso pasakyti, kad jeigu nebus politinės valios, tai mes bylos netirsime. Motinoms sumokama gal kiek daugiau, nei dabar A,Kubilius ketina sumokėti vienam „VP dešimtukui“ už tai, kad jie iš elektros energijos tarifo įsigijo VST akcijas. T.Y. jie permetė savo paskolą, už kurią pirko VST, tai pačiai VST, ir mes visi, mokėdami už elektros energiją, sumokėjome už jų pirkinį. Dabar A.Kubilius ketina atiduoti tam „VP dešimtukui“ 680 mln. litų. Kodėl prokuratūra tokiame veiksme neįžiūri sukčiavimo? Aš raginu visus kreiptis į „Paskutinę instanciją“ ir mums reikia, kad kuo daugiau darbdavių ir motinų prisijungtų prie šio ieškinio. S.Šedbaras siekia sušvelninti bausmes mamoms Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Seime įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama sušvelninti bausmes motinoms už padarytą nusikalstamą veiką „Sodrai“. Pataisomis siūloma ne atleisti jaunas mamas nuo atsakomybės, o  numatyti alternatyvią bausmę – baudą, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėtų galimybę skirti mamoms ne vien laisvės atėmimą, kaip šiuo metu numatyta Baudžiamajame kodekse, bet taikyti ir alternatyvią bausmę. Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S.Šedbaro, susidariusi įtampa dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų labai neigiamai veikia ir mamas, ir kūdikius, nes motinų patiriamas stresas ir įtampa atsiliepia kūdikio sveikatai, jo vystymosi raidai. Baudžiamojo kodekso 38, 182, 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte taip pat siūloma keisti didelės ir nedidelės žalos sąvokas (siūloma apibrėžti taip: „turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 2 MGL, bet neviršija 3 MGL, taip pat didelės vertės sąvoką, kuri būtų padidinta ne penkis, kaip baudos viršutinė riba, bet kiek daugiau nei tris kartus, tai yra nuo 250 MGL iki 800 MGL). S.Šedbaras taip pat siūlo sugrąžinti ir „susitaikymo institutą“, atsižvelgiant į tai, kad motinystės skatinimas yra vienas iš valstybės politikos prioritetų, taip pat į tai, kad motinos nekelia pavojaus visuomenei. „Mamoms pakaktų ir švelnesnių priemonių už padarytas veikas. Dar prieš įregistruojant pataisas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas, skiriant sankcijas mamoms, atsižvelgti į minėtus argumentus ir netaikyti kardomosios priemonės – suėmimo“, – pažymi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Šie siūlymai parengti komitetui apsvarsčius auginančių kūdikius ir besilaukiančių motinų prašymą ieškoti priemonių, kaip efektyviausiai išspręsti susidariusią situaciją, į kurią, iš dalies ir dėl įstatymo spragos, pateko jaunos mamos. Pataisų skubų įregistravimą lėmė ir šiandien pasklidusi žinia, kad dėl neteisėto Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, skirtų motinystės (tėvystės) pašalpoms, įgijimo dvejų metų laisvės atėmimu nubausta moteris, auginanti kūdikį.  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]