G. Sorosas: ES turėtų naudoti neterminuotas obligacijas, fondo finansavimui „Covid-19“ pasekmių įveikimui

ES turėtų naudoti neterminuotas obligacijas, fondo finansavimui „Covid-19“ pasekmių įveikimui

Džordžas Sorošas

Ši emisija bus lengviausias, greičiausias ir pigiausias būdas sukurti fondą, reikalingą ne tik valstybių narių ekonomikai atkurti.

Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Europai reikės maždaug 1 trilijono eurų kovai su „Covid-19“ pandemija. Šie pinigai galėtų būti panaudoti Europos atkūrimo fondui įsteigti. Bet iš kur atsiras pinigai?

Aš siūlau, kad Europos Sąjunga surinktų šiam fondui reikalingas lėšas parduodama „neterminuotas obligacijas“, kurių pagrindinė dalis neturi būti grąžinta (nors jas galima išpirkti ar išpirkti emitento nuožiūra). Šio klausimo sprendimas turėtų būti pagrindinis balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Žinoma, būtų beprecedentis EU sprendimas išleisti neterminuotas obligacijas, ypač tokiu dideliu kiekiu. Tačiau praeityje kitos vyriausybės rėmėsi neterminuotomis obligacijomis. Labiausiai žinomas pavyzdys yra Didžioji Britanija, kuri panaudojo konsoliduotas obligacijas (Consols) Napoleono karams finansuoti ir karines obligacijas pirmajam pasauliniam karui finansuoti. Šiomis obligacijų emisijomis Londone buvo prekiaujama iki 2015 m., kol abejos buvo išpirktos. 1870 m. JAV Kongresas įgaliojo iždą išleisti konsoliduotas obligacijas, kad būtų konsoliduotos jau esančios obligacijos, kurios buvo išleistos vėlesniais metais.

ES pirmą kartą egzistavimo laikotarpiu susigrumia kovoje su virusu, keliančiu grėsmę ne tik žmonių gyvenimams, bet ir pačiam sąjungos išlikimui. Jei valstybės narės pradės ginti savo sienas net nuo savo kolegų ES narių, tai sugriaus solidarumo principą, kuriuo grindžiamas sąjungos egzistavimas.

Vietoj to, Europai reikia imtis nepaprastų priemonių, kad būtų galima išspręsti sudėtingą situaciją, kuri kamuoja visas ES nares. Nesibaiminant sukurti precedento, galima pateisinti bendros ES skolos išleidimą, kai tik bus atkurtas normalumas. Obligacijų išleidimas, kurios visiškai patikimos ir palaikomos Europos Sąjungos, politiškai patvirtins tai, ką jau padarė Europos centrinis bankas: praktiškai panaikindamas visus savo obligacijų pirkimo programos apribojimus.

Neterminuotos obligacijos turi tris papildomus pranašumus, dėl kurių jos yra tinkamos tokiomis aplinkybėmis.

Pirmiausiai, neterminuotos obligacijos niekada neturi būti grąžintos, jos užkrautų stebėtinai nedidelę fiskalinę naštą ES, nepaisant nemažos finansinės jėgos, kurią jie sutelks. Be to, ES nereikės jų refinansuoti, kai sueis jų terminas, atlikti amortizacijos mokėjimų ar net atidėti pinigus (pavyzdžiui, į skęstantį fondą (tai fondas, kuris formuojamas periodiškai atidedant pinigus laipsniškam skolos grąžinimui ar švaistomo turto pakeitimui)) jų galutiniam išpirkimui.

ES būtų įpareigota tik reguliariai mokėti už jas palūkanas. 1 trilijono Eurų nuolatinė obligacija su 0,5 proc. palūkanomis, ES biudžetui kainuotų tik 5 mlrd. EUR per metus. Tai yra mažiau nei 3% ES 2020 m. viso bendro biudžeto.

Antrasis pranašumas yra labiau techninis, bet beveik toks pat svarbus. Rinka gali nesugebėti vienu metu absorbuoti 1 trilijono Eurų emisijos. Išleisdama neterminuotą obligaciją, ES galėtų didinti šią sumą dalimis, kiekvieną kartą neleisdama naujų obligacijų partijos.

Trečias pranašumas yra tas, kad ES išleistos neterminuotos obligacijos būtų labai patrauklus turtas Europos Centriniam Bankui obligacijų pirkimo programoms. Kadangi neterminuotų obligacijų terminas visada yra tas pats, ECB neprivalėtų iš naujo perbalansuoti savo portfelio.

ES nereikia kurti jokio naujo mechanizmo ar struktūros, kad galėtų išleisti obligacijas, nes praeityje ES buvo išleidusi obligacijas. Pajamos turėtų būti naudojamos investicijoms ir dotacijoms, susijusiomis su pandemijos įveikimu. Europos Komisija paskirstys lėšas tiesiogiai arba per valstybes nares ir kitas institucijas (pvz., Savivaldybėms), kurios tiesiogiai dalyvauja kovoje su „Covid-19“ pandemija.

Pandemijos sukelti sutrikimai turėtų būti laikini, tačiau tik tuo atveju, jei Europos vadovai imsis ypatingų priemonių, kurių reikia siekiant išvengti ilgalaikės žalos ES. Būtent todėl labai reikalingas ES atkūrimo fondas. Jį finansuoti neterminuotomis obligacijomis yra lengviausias, greičiausias ir pigiausias būdas.

Šaltinis: theguardian.com

Žinant ir matant realią pasaulinę finansinę situaciją, kai infliaciniai burbulai sproginėja, o antrinių ir kitokių akcijų bei vertybinių popierių spekuliantai skęsta – pastarojo Veikėjo ir jo bendrininkų baimės dėl savo tirpstančių pinigų, tapo košmariškai begalinės.

Tačiau didys finansų spekuliantai sugalvojo pasinaudoti „Covid-19“ pandemijos pasekmėmis. Matydami sunkią ir net tragišką Europos situaciją, jie siūlo visai Europos Sąjungai išleisti bendras neterminuotas obligacijas, kurias jų kontoros ir bankai supirks. Tokiu būdu, jie nori priversti Europos Sąjungą skolintis iš jų, ir vienu parašėliu, atimti savarankišką EU fiskalinę ir monetarinę politiką.

Vienu žodžiu: jų pinigai niekada nenuvertės ir bus saugūs (nes EU įsipareigos mokėti 0,5 proc. palūkanas kasmet, o tai yra apie 3% visos ES 2020 m. viso bendro biudžeto), o Europos Sąjungos šalys (tame tarpe ir Lietuva) – amžinai skolingos geradariui Džordžui Sorošui (George Soros) ir jo bendrininkams, kurie be to įgaus begalinę valdžią ir diktatą visai Europos Sąjungos konstrukcijai (absoliutų viršvalstybinį valdymą).

Ir dėjo jie – ant Briuselio.

Ką Jūs manote, kokį sprendimą rytoj priims Europos Vadovų Taryba?

• George'as Sorosas yra „Atviros visuomenės fondų“ steigėjas ir pirmininkas, taip pat yra paskutinės knygos „Gindamas atvirą visuomenę“ (Viešieji reikalai, 2019) autorius.