Herkus Kunčius. Miniatiūros apie Tuminą ir Putiną (3)

Iš bobulyčių pokalbio troleibuse apie kompiuterines technologijas:
„Man tai visai patinka – kai skaitau maldaknygę, galiu susimažinti šriftą.“

Bebaimis Ikaras

Tuminas, prisilaipiojęs į meilės viršukalnes, ėmė bijoti aukščio. O Putinas – atvirkščiai – jautėsi vis drąsiau.
Pakilęs ant meilės sparnų, Putinas skrisdavo tik aukštyn, iš pas­kos skrendančioms gervėms rodydamas kelią į Saulę.

Nepataisomi darboholikai

Tuminas vadovaujamoje įstaigoje dirbo juodai – dieną ir naktį. Putinas, pasiraitojęs rankoves, – garbioje kontoroje – dirbo dar juodžiau.
Penktadienio pavakary, išgirdę lipšnų palinkėjimą „smagaus savaitgalio“, abu buvo pasiryžę išsišokėlį sudraskyti į gabalus, pamauti ant kuolo ar dar baisesniu būdu nubausti už pasakytą nesąmonę.

Neįgyvendinta svajonė

Tuminas, vos nugirdęs apie galimybę skristi į Marsą ir tapti pirmuoju kolonistu astronautu, užsidegė šia idėja. Ilgai nelaukęs ir pamiršęs bliaunantį Tu–Pu, Tuminas ėmė kelionei krautis mantą, įsivaizduodamas, kad Žemėn nebegrįš ir bus palaidotas –­ Putino pavydui – ne prie Kremliaus sienos, o tolimoje planetoje –­ Marse.
Tai suuodęs, Putinas senu papročiu pakvietė prieš kelionę prisėsti bei maktelti ir paslapčia Tuminui įbėrė dėdės Polonijaus sėklų, tad astronautas – nuleistomis kelnėmis – tą kartą liko tupėti namie.

Atradimas

Tuminas, prisivalgęs Putino iš darbovietės parneštų grybų, staiga susivokė, kad jau ne vienerius metus gyvena ne su žmogumi, o su krūmu.
Atidžiau įsižiūrėjęs, Tuminas atrado, jog Putinas – tai ūksminių augalų šeimos atstovas – gausiai apsipumpuravęs sausmedis.
Be to, ir mažasis Tu–Pu tą dieną prie stalo atrodė įtartinas –­ kaip du vandens lašai panašus į nepakenčiamai birbiantį Mi-2 sraigtasparnį, kurio ankštoje kabinoje vis mirksėjo žydra lemputė.

Baubas

Dabar jau nežinia, kurią dieną tai atsitiko ir kokioms aplinkybėms susiklosčius, tačiau Putinas staiga nušvito ir stačia galva paniro į religiją.
Tuminas iš pradžių toleravo ir visokeriopai skatino Putino religingumą, tačiau kuomet namuose neperspėję ėmė lankytis barzdoti juodaskverniai, ėmė nervintis. Neapsikęsdamas jų įžūlumo, vos įėjusiems į namus popams liepdavo ne tik nusiauti batus, kad nepripėduotų brangių kilimų, bet ir nusimesti savo apdarus.
Kol Putinas su pusnuogiais popais virtuvėje melsdavosi, Tuminas, apsimetęs popu Gaponu, bėgdavo į teatrą gąsdinti artisčių.

Virtuozas pūtikas

Putinas visada mylėjo muziką – buvo neabejingas grožiui –­ galbūt todėl naktimis įniko pūsti trimitą.
Tuminas vartydavosi lovoje ir iki paryčių nesudėdavo bluosto. Papusryčiavęs būdavo labai piktas, ypač kliūdavo po balkonais rymojančioms artistėms, na, ir Tu–Pu gaudavo beržinės košės.
Putinas gi, naktį keletą valandų papūtęs, savo vadovaujamoje įstaigoje sėdėdavo pavydėtinai ramus ir stebėtinai šviesaus proto.

Prieš amžinybę

Tuminas, neįtikėtinų valios pastangų dėka iki tobulybės išpuoselėjęs savo talentą, ketino jį palikti žmonijai. Putinas gi –­ savo smegenis – mokslui.
Tačiau būdavo, kad Tuminas su Putinu, nors ir stulbinančio talento bei unikalių smegenų, mielai vėl virsdavo paprastais žmonėmis.
Kaip ir visi mirtingieji, Tuminas su Putinu mėgo gamtą. Tad kartą per penkerius metus laimėjusieji loterijoje galėdavo juos abu pamatyti sėdinčius ant jūros kranto ir tylomis palydinčius besileidžiančią saulę.

Vyriškos lažybos

Ne paslaptis, kad, būdami lygiaverčiai partneriai, Putinas su Tuminu – sukirtę rankomis – kartais pasivaržydavo, idant išsiaiškintų, kuris stipresnis.
Abu buvo įgudę, profesionalai.
Nors Tuminas gerdavo mieliau, Putinas mokėjo protingiau paskirstyti jėgas.
Mažasis Tu–Pu, tarpduryje stebėdamas šias varžytuves virtuvėje, dažniausiai gailiai raudodavo, o abiem smigus, kviesdavo apsaugą ar Tumino Meno Tarybą.

Lyderio apsisprendimas

Tumino siaubui, Putinui trenkė į galvą, kad jis turi dalyvauti grožio konkurse. Neva parodys, ką turintis ir net žymiai daugiau.
Atsiklaupęs ant kelių Tuminas maldavo Putino nežengti šio pragaištingo žingsnio. Žadėjo nuo šiol būti nuolankus, netgi imtis – prieš savo valią – kino.
Putinas – nebūtų lyderis – užsispyrė.
O tada, kai išsirengęs ėjo podiumu, Tuminas slėpė akis, raudo iš gėdos. Ir net kai Putinas gavo vertingą publikos simpatijų prizą, Tuminas buvo liūdnas, sunkiai bepaguodžiamas ir netikintis panašiais Putino, atsiprašant, projektais.

Bemiegės Putino naktys

Tuminas iš prigimties buvo pasiutęs, mėgdavo siautėti naktimis sostinėje.
Putinas, laukdamas Tumino namie, siųsdavo jam SMS žinutes, skambindavo mobiliuoju, tačiau šis neatsiliepdavo.
Tada neapsikentęs Putinas pats susirasdavo Tuminą prastos reputacijos landynėse, sėdintį drauge su opozicija ir kitais degeneratais.
Parvestas namo, Tuminas su rūbais griūdavo į lovą, o ryte baisiai gailėdavosi, suteikęs draugui ir vėl daug širdies skausmo.

www.literaturairmenas.lt

Susiję:

Herkus Kunčius. Miniatiūros apie Tuminą ir Putiną

Herkus Kunčius. Miniatiūros apie Tuminą ir Putiną 2