HIBRIDINIS VALDŽIOS KARAS PRIEŠ TAUTĄ

Visi Lietuvos piliečiai privalo žinoti, kad nuo sausio 1 dienos turės paklusti ne tik tesėsaugos pareigūnų reikalavimams, bet ir kariškių nurodymams. Nuotr. kam.lt

Gruodžio 18-oji Lietuvoje tapo istorine sutapimų diena.  Visų pirma, Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu pasidarbavo savo nuomonės nebeturintis ir Tautos nebeatstovaujantis Seimas. Be didelio viešinimosi ir forsuotai Seimas šiandien beveik vienbalsiai (už 82, prieš vienas, matyt suklydęs, K. Masiulis ir susilaikė vienas P. Gylys) priėmė 2014 m. lapkričio 26 d. Prezidento dekretu Nr. 1K-150 pateiktą Europos stabilumo mechanizmo (ESM) steigimo sutartį su visais jos pakeitimais – Deklaracija dėl Europos stabilumo mechanizmo ir jo pakeitimais, Išsamiomis techninėmis sąlygomis, susijusiomis su Lietuvos Respublikos prisijungimu.

Pasirašius šį įstatymą Prezidentei, apdairiai šiandien išvykusiai iš Lietuvos į „Briuselį“, faktas bus įvykęs – Lietuva taps vieningos ESM finansinės sistemos dalimi. Formaliai Seimas begalės spręsti dėl didžiausio skolinimo pajėgumo ir ESM įstatinio kapitalo pakankamumo pakeitimų, taip pat dėl galimo ESM įstatinio kapitalo pakeitimo, jei tai didins Lietuvos Respublikos finansinius įsipareigojimus. Tačiau esmė yra ta, kad ši mūsų Seimo kompetencija apsiriboja tik nurodymu mūsų valstybės atstovui, kaip balsuoti Valdytojų taryboje ar ESM direktorių valdyboje. Atidavus ir šią valstybės suvereno funkciją (vėlgi be Tautos sprendimo) Seimo vaidmuo liko tik simbolinis – vienas mūsų balsas TEN nieko nelems.

Belieka laukti, ką, visų pirma, mūsų lėšomis reikės gelbėti. Matyt, Ukrainą, kuriai ES žadėtų 17 mlrd. EUR neskiria, nes jų nėra ir kurios išgelbėjimui nedelsiant reikia dar 15 mlrd. EUR. Antraip bankrotas. ES jau pareiškė, kad ji lėšų tam neturi. Jas skirti reikės nariams. Tikra Naujametinė mūsų valdžios dovana Tautai. Džiaugsimės naujais euro blizgučiais rankose, didžiuosimės padidintu karo biudžetu, kurį antra ranka mūsų Prezidentė savo pareiškimais jau palaidojo, ir nežinome, kiek reikės susiveržti diržus.

O Ukrainai nepadeda nei buvusios JAV valstybės departamento pareigūnės paskyrimas Ukrainos finansų ministre, nei lietuvio paskyrimas ekonomikos ministru ar teisingumo viceministru. Nepadės ir praėjusią savaitę įvykęs mūsų deleguoto buvusio euro komisaro A. Šemetos paskyrimas Ukrainos antikorupcinės institucijos vadovu. Jei nuo lietuvio ministro paskyrimo Lietuvos Prezidentė atsiribojo, tai A. Šemetos atveju sunku tai padaryti. Klimpte klimpstame į liūną. Labai neskanus tampa Lietuvos pakišimas tiesiogine šio žodžio prasme santykiuose su Ukraina. Ir neapsimeskime, kad nesuprantame, jog „mūsiškiai“ Ukrainoje nieko nespręs. Geriausiu atveju, drauge su Lietuva liks atpirkimo ožiais. Laikas sustoti ir bent kiek pamąstyti, prieš darant ką nors panašaus. Bet panašu, kad nevalia. Esame vasalai.

Įvykiai Ukrainoje labai padeda mūsų Prezidentei įgyvendinti nekonstitucinį valstybės užvaldymą, naudojant kariškius. Lietuvoje jau vyksta HIBRIDINIS valdžios KARAS prieš Tautą. Karui su Rusija vėluodami tik ruošiamės, nors ambasadorius – provokatorius Ž. Pavilionis ir paskelbė, kad priešas yra jau prie pat Vilniaus paruošęs karinę invaziją. Beje, šiandien gavau Seimo pranešimą, kad Seimo Pirmininkės L. Graužinienės pavedimu šio ambasadoriaus atleidimo ir diplomatinio rango atėmimo klausimas perduotas Seimo užsienio reikalų komitetui. Tuo tarpu Prezidentė ir Vyriausybė tyli. Nėra ką pasakyti, o padaryti dar daug reikia.

Nors karo padėtis nei Ukrainoje, nei Lietuvoje nepaskelbta, tačiau mūsų Prezidentės vadovaujami kariai jau ima valdžią. Priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas kariškiams suteikė pirmąsias teisėsaugos funkcijas, kas vyksta tik karo metu ir karinių diktatūrų valdomose šalyse. Šiandien Seimas teisėsaugos funkcijas vienbalsiai suteikė ir eiliniams kariškiams –  papildytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo sausio 1 d. suteikė teisę kariškiams mus bausti už „Karių teisėtų reikalavimų nevykdymą“. Mus - iki 144 EUR, pareigūnus –iki 289 EUR.

Neskaitysiu paskaitos apie tai, ką reiškia teisės mus bausti suteikimas nei psichologiškai, nei teisiškai nepasiruošusiems mūsų kariams. Įdomu bus stebėti, kaip kariškis duos taikos metu privalomą nurodymą policininkui ar STT pareigūnui. Kurio viršus bus? Priminsiu, kad 1992 m. išrinktas Seimas įteisino kariškių pavaldumą tik karo policijai.

Tad kur einame tokiu keliu? Manau, kad abejojančių mažėja – Prezidentė valstybės likučius suka į antikonstitucinius bėgius, vedančius į Vienintelės nuomonės visais klausimais turėjimą ir tam nepaklūstančiųjų baudimą – nuo eilinio piliečio gatvėje iki žiniasklaidos užčiaupimo jau ne tik finansiniais svertais.

Šiandien Seimas Prezidentės „privalomu“ teikimu „patobulino“ ir Visuomenės informavimo įstatymą, numatant, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priiminės sprendimus dėl neteisėtos transliavimo, retransliavimo ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos nutraukimo dėl viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Teismas turės priimti sprendimą per 30 dienų. Ačiū Dievui, dar palikta teisė sprendimą skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris taip pat turės priimti greitą sprendimą.

Ir dar vienas sutapimas. Šiandien, Seimui priėmus šiuos „mūsų“ įstatymus ir Rusijos Prezidentui V. Putinui atsakinėjant į žurnalistų klausimus metinėje spaudos konferencijoje, vyriškis, antrą kartą gyvenime atvykęs į Vilnių, kažkur išgirdo, kad 15.30 val. bus susprogdintas Lietuvos apeliacinis teismas. Šis teismas, Vilniaus apygardos teismas ir LR gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, beje įsikūrę buvusiuose VSK (KGB) rūmuose, buvo evakuoti. Patikrinta, nieko nerasta.

Seimas šiandien papildė ir LR Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo įstatymą, suteikęs šiai įstaigai valstybinę funkciją - įgyvendinti valstybinę politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje. Lyg ir taip viskas buvo aišku.... Seimas neprisiminė prieš 2,5 metų mano Seimui pateiktą šio įstatymo projektą, kuriuo šio įstatymo nuоstatą, jog nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai režimai neteisėti, siūlyta pakeisti, nustatant, kad užsienio agresija Lietuvoje buvo vykdoma ir iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Beje, šio pakeitimo prašė ir pats šių tyrimų centras, nes jie savo veikloje taip pat turi teisinių problemų dėl šio laikotarpio interpretacijų. Tačiau akivaizdu, kad Prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimo laikotarpiu šio jautraus Lietuvai klausimo tyrimas ir vertinimas tampa tabu. Net Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje. Šio laikotarpio kolaborantai neliečiami. Į teismus siųskime kaltinamuosius, kurie nesulaukę proceso pabaigos baigia savo žemiškąsias keliones arba kurių neišduoda Rusija, Baltarusija ir Ukraina.

Tikiuosi, tai buvo tik sutapimų diena. Vertinimai yra vertinimai, tačiau faktai yra faktai – Lietuvos valdžia vykdo prieš Tautą nepaskelbtą Hibridinį karą:

1. 2014 m. iš Tautos valdžia atėmė referendumo teisę.

2. Sausio 1 d. Lietuvai ne tik įvedamas euro, bet ir ši teritorija tampa visiškai nieko nesprendžiančia vieningos ir nestabilios finansinės sistemos dalimi be jokių pretenzijų turėti savo nuomonę. Tyliai, ramiai plaukiame pasroviui ir nežinome už kurio upės vingio mūsų laukia ir kokio dydžio krioklys.

3. Teisėsaugos funkcijas Lietuvos teritorijoje ne karo metu periminėja kariškiai.

4. Tirti mūsų nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio kolaborantų veiklą nevalia.

5. Tirti Lietuvos administracinių valdžios organų (tai jau tikrai nebe Lietuvos valstybės valdžia) milijardais švaistomų lėšų atvejus nevalia.

6. Kitaip mąstyti apie tai mums, t.y. kitiems, nevalia. Ir greitai suprasime, kad Respublikos Prezidentė šiuo klausimu nejuokauja. Prezidentei pritariantys parlamentas, vyriausybė ir sukarinta teisėsauga „vieningai“ įvykdys bet ką, ką nurodys JI.

Tad belieka sulaukti provokacijos, po kurios šis Hibridinis karas bus formaliai paskelbtas.