2024 m. balandžio 22 d.



 

Ignalinos AE “uždarinėja” tarptautinė mafija

Paskelbta: 2011-05-02 06:55 Autorius: ekspertai.eu
A. MaškevičiusNe taip seniai dabar ESBO pirmininkaujančios Lietuvos Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis  Vilniuje susitiko  su Eurazijos žydų kongreso prezidentu Aleksandru Maškevičiumi, kuris pasiūlė Vilniuje surengti tarptautinę konferenciją, skirtą tolerancijai per švietimą.Dalyvauti joje planuojama pakviesti politikus, valstybės ir visuomenės veikėjus, užsienio ekspertus. Susitikimas Vilniuje buvo jau antras vos per dvi savaites. Ankščiau Audronius Ažubalis ir Aleksandras Maškevičius susitiko Kazachijos sostinėje. Aleksandras Maškevičius yra žymus verslininkas ir žinomas visuomenės veikėjas, jis stato šventyklas ir sinagogas, palaiko žydų bendruomenes Europoje. Taigi, būsima "Vilniaus konferencija" gali būti laikoma puiki užsienio investicija į Lietuvos teigiamą įvaizdį, kaip labiausiai tolerantiškos ES valstybės. Be to, tai įvyktų per Lietuvos pirmininkavimą ESBO. Izraelio bei Kazachijos verslininkas, oligarchas ir milijardierius Aleksandras Antonovičius Maškevičius gimė 1954 m. vasario 23 d. Kirgizijoje, Frunzes mieste. Jo tėvas - Antanas Maškevičius buvo gerai žinomas Vilniuje gydytojas, jo motina Rachelė Joffe - advokatė. Jie susitiko evakuacijoje Kirgizijoje 1941 metais. Pasak žurnalo "Forbes" 2011 m. pono Maškevičiaus asmeninis turtas yra įvertintas 3,7 milijardo dolerių - ir jis užima 297-ąją vietą tarp turtingiausių pasaulyje žmonių sąraše. Maškevičiaus valdomos įmonės kontroliuoja aliuminio, geležies, chromo pramonės gamyklas Kazachstane, taip pat dalyvauja šių pramonės šakų plėtrą Rusijoje ir Ukrainoje. Maškevičius teikia paramą žydų bendruomenėms Kazachstane ir kitose šalyse. Jis pats yra Eurazijos žydų kongreso pirmininkas. Baigęs vidurinę mokyklą Aleksandras Maškevičius įstojo į Kirgizijos valstybinį universiteto filologijos fakultetą - ir jau 1981 metais jis tapo jauniausių visame SSRS mokslo daktaru pagal pedagogikos ir psichologijos teoriją ir istoriją. 80-jų pabaigoje Saša nuėjo į verslą, buvo grupės "Seabeko" vice-prezidentu, Eurazijos pramonininkų asociacijos prezidentu, Eurazijos banko direktorių tarybos pirmininku, vienu iš Kazachijos "Mineralinių išteklių" valdininku. 2002 m. kovo mėn. jis buvo išrinktas Eurazijos žydų kongreso prezidentu. 2011 m. vasario mėn. gavo "sugrįžusio piliečio" pažymą, kurį suteikia teisė nuolat gyventi Izraelyje. Kaip minėtas filantropas susijęs su IAE 2011 m. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo eigos Lietuvoje. EP konstatavo, kad IAE uždarymui buvo numatyta skirti iš viso 1,367 milijardas eurų (arba 4,716 milijardo litų), įsipareigota skirti 875,5 milijono eurų (3,02 milijardo litų) ir jau išmokėta 760,4 milijono eurų (2,623 milijardo litų). Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad "didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam finansinės paramos tikslui - nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą". Šiuo metu atliekamas Europos audito rūmų auditas, kurį numatoma baigti rudenį. Jo metu turėtų būti išsiaiškinta, ar lėšos panaudotos numatytiems tikslams įgyvendinti, ar buvo tinkamai parengtos ir įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros, ar skirti pinigai padėjo padidinti eksploatavimo nutraukimo veiklos saugumą, taip pat ar buvo tinkamai koordinuojamos trijose šalyse vykdomos programos. Savo ruožtu Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo IAE. Lietuvos specialiųjų tarnybų pažymoje konstatuojama, kad IAE buvo uždaroma nieko nedarant, tik nuolat konsultuojantis. Ankstesnė IAE vadovybė dėl kiekvieno nesutarimo ar neaiškumo samdydavo begalę konsultantų ir ekspertų. Valstybės kontrolė nustatė, kad "vykdant projektų B1 (laikinoji panaudoto kuro saugykla), B2 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir pradinio apdorojimo įrenginiai) ir B3-4 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas) įgyvendinimą, papildomai buvo pasirašoma konsultacinio pobūdžio sutarčių, todėl IAE eksploatavimui nutraukti reikia vis daugiau lėšų. Per 2002-2009 metų pirmąjį pusmetį projekto B1 kaina nuo 80,5 milijono eurų išaugo iki 171,6 milijono eurų, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą kaina išaugo iki 193,5 milijono eurų. Projekto B2/3/4 kaina nuo 72,4 milijono eurų išaugo iki 120,1 milijono eurų, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą kaina išaugo iki 122,5 milijono eurų. Dėl B1 ir B2/3/4 projektų įgyvendinimo vėlavimo ir kilusių nesutarimų tarp IAE ir rangovo prireikė papildomų 5,2 milijono eurų išlaidų konsultacinėms paslaugoms", - rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje. 2006 m. Eksploatacijos nutraukimo tarnyba prie IAE pasirašė sutartį su konsorciumu, kurį sudarė užsienio kompanijos "National Nuclear Corporation", "Vattenfall" ir "Tractebel". Pirmosios didžiosios korporacijos abejonių nekelia. Viešojoje erdvėje jos apibūdinamos kaip patikimos ir skaidrios. Tačiau trečioji konsorciumo dalyvė "Tractebel" įdomi savo ryšiais su Rusija, Kazachstanu ir Rusijos nusikalstamu pasauliu. Vienas šios bendrovės savininkų yra susijęs su buvusiu Rusijos atominės energetikos ministru Jevgenijumi Adamovu. Dar 2005 m. jis buvo areštuotas Šveicarijoje, ir išduotas Rusijai - kur jam buvo pareikšti kaltinimai dėl 100 milijonų eurų valstybės lėšų pasisavinimo per savo ir kitų asmenų įsteigtas bendroves. Be to, "Tractebel" buvo glaudžiai susijusi su Aleksandro Maškevičiaus verslo grupe. Maškevičių bei du jo partnerius - Fattaksą Šodijevą ir Alidžaną Ibrahimovą (Kazachijoje pramintus "Eurazijos grupe") Belgijos teisėsaugos pareigūnai apkaltino dokumentų klastojimu, pinigų plovimu ir nusikalstamu sąmokslu. "Eurazijos grupė" kaltinama, kad neva teikdama konsultavimo paslaugas (iš tikrųjų - padėdama "Tractebel" už juokingas sumas perimti gamtinius išteklius eksploatuojančias kompanijas, praturtėjo 55 milijonais dolerių). Šiuos grupės "konsultavimo paslaugomis", suteiktomis Indijos metalurgijos milžinui "Mittal", susidomėjo ir Didžiosios Britanijos teisėsauga. Spėjama, kad neteisėtu būdu už jas Maškevičius ir Co. pasiėmė 100 milijonų dolerių. Žinoma, kad 2008 metais Lietuvoje konsorciumo suteiktos konsultacinės paramos kaina viršijo 15 milijonų litų, o 2009-aisiais - 16 milijonų litų. Iš viso per kelerius metus "konsultantams" buvo išmokėta per 60 milijonų litų. Tuo tarpu, 2010 m. rugsėjo pabaigoje įvyko garsus ir nemalonus susijęs su Aleksandro Maškevičiumi skandalas. Turkijos policija sulaikė prabangų jachtą "Savarona" (anksčiau ji priklausė pačiam Turkijos valstybės įkūrėjui, Kemaliui Atatiurkui, šiandien, šią jachtą galima išsinuomoti mokant dešimtis tūkstančių dolerių už vieną dieną) ir rado laive nepilnamečių rusų mergaičių, kurie ten teikdavo seksualinės paslaugas. Be jų, laive buvo gerai žinomi Kazachijos ir Turkijos verslininkai, įskaitant Aleksandrą Maškevičių. Per kratą jachtoje rasta daugybė kontraceptinių tablečių, prostitučių nuotraukų bei viešbučių sąskaitos. Įtariamieji buvo apklausti dėl priverstinės prostitucijos ir prekybos žmonėmis įtarimų. Paaiškėjo, kad Aleksandras Maškevičius sumokėjo už jachtos "Savarona" nuomą devynioms dienoms apie 300 tūkstančių dolerių. Šie pinigai buvo pervesti į Turkiją iš Maškevičiaus asmeninės banko sąskaitos Kazachijoje, apie tai byloja banko sąskaitų išrašai. Savo ruožtu Turkijos policija slaptai sekė nusikalstamą organizaciją, kuri pristatydavo jaunas mergaites turtingiems verslininkams ir jų svečiams. Šios organizacijos vadovas buvo Tofikas Arifas: vienas turtingiausiųjų Turkijoje žmonių, Donaldo Trumpo verslo partneris ir metalurgijos gamyklos Kazachijoje savininkas. Arifas, kurio draugai jį vadina "Dovydas" gimė Kazachijoje, o nuo 1994 metų jis gyvena Turkijoje. Keletą mėnesių policija stebėjo jo organizacija, slaptai filmavo, klausydavo jų pokalbius telefonu, laužė e-mailus bei stebėjo jų bankines operacijas. Jaunos moterys, tarp jų nepilnametės (vienas iš verslininkų, pagal tyrimo dokumentus, teikdavo pirmenybę mergaitėms nuo 12 iki 14 metų) užsakydavo per "modelių agentūras" ir atveždavo iš Rusijos ir Ukrainos į Antalijos oro uostą. Policija buvo informuota apie tai, kad "Savarone" turėjo vykti dydysis "balius", į kurį buvo pakviesti labai ribotas žmonių skaičius, bet už kurį jie sumokėjo labai brangiai. Nieko bendra su atomine energetika IAE konsultantė „Tractebel“ laikoma viena seniausių Rusijos atominės energetikos ministerijos partnerių. Dar 1997 metais įmonė su ministerija pasirašė sutartį dėl užsienio gamybos radioaktyvių atliekų saugojimo Rusijoje ir Rytų Europoje. Po kurio laiko ši sutartis buvo pratęsta, o 2004-aisiais Rusijos atominės energetikos ministerija su „Tractebel“ pasirašė plataus bendradarbiavimo atominės energetikos srityje sutartį. Tuomet žiniasklaida stebėjosi, kodėl Rusija į partnerius pasirinko firmą, kuri iki to laiko nieko bendro neturėjo su atomine energetika ir radioaktyviomis atliekomis. „Tractebel“ buvo glaudžiai susijusi ne tik su Lietuvoje gerai žinomomis ir tvirtų sąsajų su mūsų šalies verslu turinčiomis bendrovėmis „Itera“, „Intergas“, bet ir su Lietuvoje gimusio milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus verslo grupe. Domisi slaptosios tarnybos Kazachstane veikiančios „Tractebel“ priešakyje stojo įdomi asmenybė – krizių valdymo specialistas Pjeras Boke. Šis žmogus 2000 metais Belgijoje derėjosi dėl „Gazprom“ privilegijuotų akcijų pardavimo skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Grigorijui Lučanskiui. Derybos vyko tokiu būdu, kad joms pasibaigus vienas iš belgų kompanijos vadovų savo noru paliko bendrovę, o kitą dieną jo namuose policija atliko kratą. G. Lučanskis buvo oficialiai apklaustas belgų policijos. Slaptųjų tarnybų duomenimis, vienas iš „Tractebel“ savininkų yra Londono kompanijos „Whiteswan LTD“ viceprezidentas. Ši bendrovė gerai žinoma Europos ir Amerikos šalių slaptosioms tarnyboms, o jų savininkams ir steigėjams yra paskelbta tarptautinė paieška. Lietuvoje gimęs konsultantas „Tractebel“ Kazachstane įsivėlė į skandalą, dėl kurio aistros nerimsta iki šiol. Jame svarbų vaidmenį atliko jau minėtas Kazachstano oligarchas, prezidento Nursultano Nazarbajevo patikėtinis A. Maškevičius. Šis žmogus kilęs iš Lietuvos. Jo tėvas mūsų šalyje dirbo gydytoju. A. Maškevičius oficialiai buvo susitikęs su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Puikiai pažįsta mūsų verslininkus. Neseniai Kazachstano magnatu vadinamas A. Maškevičius persikėlė į Izraelį, vadovauja Eurazijos žydų kongresui ir yra gamtinius išteklius eksploatuojančios kompanijos ENRC savininkas. Naujausiais „Forbes“ duomenimis, jis yra turtingiausias iš Rusijos į Izraelį atkeliavęs žydas. A. Maškevičiaus turtas vertinamas daugiau nei 3 milijardais JAV dolerių (287 vieta pasaulio turtingiausiųjų sąraše). Neseniai visus apstulbino Tel Avive, gero V. Putino draugo kaimynystėje, įsigijęs vieną brangiausių namų. „Tractebel“ istorijoje belgų teisėsauga A. Maškevičių ir du jo partnerius Fattaksą Šodijevą ir Alidžaną Ibrahimovą, Kazachstane vadintus skambiu pavadinimu – Eurazijos grupe, apkaltino dokumentų klastojimu, pinigų plovimu ir nusikalstamu sąmokslu. Eurazijos grupė kaltinama, kad neva teikdama konsultavimo paslaugas, kitaip – padėdama „Tractebel“ už juokingas sumas perimti gamtinius išteklius eksploatuojančias kompanijas, praturtėjo 55 milijonais dolerių. Trijulės „konsultavimo paslaugomis“, suteiktomis Indijos metalurgijos milžinui „Mittal“, susidomėjo ir Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai. Spėjama, kad neteisėtu būdu už jas grupė pasiėmė 100 milijonų dolerių. Lietuvoje konsultacijų įkainiai kiek mažesni, tačiau taip pat įspūdingi. Žinoma, kad 2008 metais konsorciumo suteiktos konsultacinės paramos kaina viršijo 15 milijonų litų, o 2009-aisiais – 16 milijonų litų. Užsienio žiniaskaidoje rašoma, kad praėjusį rugsėjį Aleksandras Maškevičius, šeimos žmogus ir dviejų vaikų tėvas, buvo sulaikytas Turkijos pakrantės apsaugos tarnybos prabangioje „Savarona“ jachtoje, kur jis leido laiką su nepilnametėmis prostitutėmis. Kriminaliniai kaltinimai dėl naudojimosi nepilnametėmis prostitutėmis vis dar vyksta, o A.Maškevičius jau davė parodymus. Pasak Turkijos spaudos, liudininkių parodymai ir kiti įrodymai rodo, kad nepilnamečių „bordelis“ buvo tiesiogiai finansuojamas šio Kazachijos turtuolio. Tačiau kaltinimai Turkijoje ne vienintelis A.Maškevičiaus susitikimas su Temide. Vasarį Belgijos laikraštis “La Derniere Heur” pranešė, kad A.Maškevičius ir jo verslo partneriai turės netrukus stoti prieš Briuselio teismą. Belgijos prokuratūra kaltina juos sukčiavimu, pinigų plovimu ir dalyvavimu kriminaliniame susivienijime. Šie kaltinimai kyla iš “Tractebel” kriminalinės bylos, gerai žinomos Kazachstane. Dar 1990 m. taip pat pavadinta, tačiau Belgijoje registruota įmonė įgijo Kazachstano gamtinių resursų (matyt, kalbama apie naftą) kontrolę. Nuo 1994 iki 1995 m. Kazachstano Vyriausybė vykdė kelis bendrus projektus kartu su “Tractebel”, ko pasėkoje ši įmonė įsigijo vietos bendrovę “Alamtienergo”. Oficiali įmonės įsigijimo kaina buvo tik 5 mln. dolerių – tai labai nedidelė kaina, turint omenyje, kad “belgai” nusipirko didžiausią regiono energetikos kompaniją. 1997 m. “Tractebel” nusipirko dar ir didelę Kazachstano dujotiekių įmonę, per tą laiką A.Maškevičiaus ir jo verslo partnerių turtas padidėjo 55 mln. dolerių, gautais iš “Tractebel” už “konsultacijas”. Tačiau jau 1999 m. “Tractebel” kreipėsi į Belgijos Generalinę prokuratūrą, kaltindami, kad A.Maškevičius ir jo verslo partneriai kyšiais pasiėmė 55 mln. dolerių, tai yra tokią pat sumą, kurią jie gavo iš “Tractebel”. Daugiau nei dešimtmetį trukęs tyrimas pagaliau buvo baigtas šiais metais. Jeigu A.Maškevičius bus pripažintas kaltu, jam gresia šešeri metai kalėjime. Dar 2000 m. vienas geriausių Rusijos laikraščių “Novaja gazeta” išspausdino straipsnį, pavadintą “Milijono dolerių arbatpinigiai”, kuriame buvo rašoma apie Kazachstano prezidento Nazarbajevo  padėjėją Bulatą Utemuratovą ir įdomius su juo nutikusius dalykus. Dar 1999 m. B.Utemuratovas kartus u gerai žinomu Rusijos verslininku Lučanskiu užsisakė bilietus skristi į Paryžių. Paryžiaus oro uoste ponas Utemuratovas buvo apieškotas, ir buvo rasta 831 tūkst. JAV dolerių nedeklaruotų pinigų. Nuo to laiko pinigai laikomi Prancūzijos muitinėje, o jų šeimininkas net nebandė jų susigražinti, lyg tai būtų kažkokie kišenpinigiai. Senas anekdotas pasakoja apie oligarchą, atėjusį į prabangų restoraną su dideliu portfeliu. Kai padavėjas pasiūlė palikti portfelį prie stalo, oligarchas atsakė: “Tai mano piniginė, ne portfelis”. Žinoma, oligarchai dabar naudojasi kredito kortelėmis. Keista, nes pono Nazarbajeovo padėjėjo kišenpiniginių, padovanotų Prancūzijos muitinei, užtektų išmokėti pensijas 30 tūkst. Kazachstano pensininkų, beveik kaip nedideliam miestui. Utermuratovo bendrakeleivis Grigorijus Lučanskis yra dar įdomesnė figūra. Kažkada Vokietijos slaptoji tarnyba teigė, kad jis uždirba valiutą KGB, o britų laikraštis “Times” teigė, kad jis yra gabiausias nepagautas nusikaltėlis pasaulyje. Lučanskis buvo kaltinamas pinigų plovimu, ryšiais su mafija ir tuo, kad turi prekybos ryšių su “problematinėmis” šalimis. Ir toks pilietis tampa vienu iš Prezidento Nazarbajevo patarėjų bendrakeleiviu. Tai Lučanskis buvo įsivėlęs į Kazachstano lyderių užsienių sąskaitų tvarkymą ir kartu su Utemuratovu turėjo “išspręsti” konfliktą su užsienio investuotojais. Patikimi šaltiniai iš Nazarbajevo administracijos praneša, kad dėl Lučanskio pastangų “Tractebel” įsigijo Kazachstano energetikos sistemą ir dujotekius tik už 100 mln. dolerių. Tačiau nauji investuotojai laukia savo eilės, o tarp jų yra ir visagalis Gazprom bei ofšorinės kompanijos su pinigais, gautais iš Šeimos užsienio sąskaitų. Tačiau aišku, kad Nazarbajevo aplinka arba šeima susiskaldžiusi ir vyksta kova dėl įtakos ir pinigų. Dvi elito grupės – viena iš jų Aleksando Maškevičiaus vadovaujama metalurgijos grupė, kita – Timuro Kulibajevo ir Nurlano Kapparovo vadovaujama naftos grupė “Kazachoil” priešinasi turto perdalinimui. Šios dvi grupės maitino Rusijos spaudą kompromituojančia informacija apie Utemuratovą. Pernai buvo surengta informacinė ataka prieš tuometį premjerą Balgimbajevą, kuris rengėsi išmesti Kapparovą iš naftos įmonės vadovo pareigų. “Kazachgate” skandalas kilo po to, kai Rusijos ir Vakarų spaudoje pasirodė daug straipsnių apie tai, kad Belgijos kompanija “Tractebel” buvo pasirengusi sumokėti daugiamilijoninį kyšį kažkam iš Kazachtano Vyriausybės vadovų, tačiau paksui tuos pinigus nukreipė į A.Maškevičiaus grupę. Šių straipsnių tikslas buvo pakeisti “Tractebel” kuo nors kitu ir sugadinti “prezidento kasininko” – Aleksandro Maškevičiaus reputaciją. Šią kampaniją pradėjo kitas “kasininkas” – Bulatas Utembajevas. Tačiau “kasininkai” skiriasi. A.Maškevičiaus įtaka yra apribota ir jo bendradarbiavimas su valdžia apsiriboja nuolatiniais kyšių mokėjimais.
 
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras