Ilja Segalovičius, nacionalinės paieškos sistemos konstruktorius

Ilja Segalovičius (1964 09 13–2013 07 27) – rusų programuotojas ir visuomenės veikėjas. Kartu su klasės draugu ir kolega Arkadijumi Voložu įkūrė paieškos sistemą „Yandex“. Drauge su žmona Marija aktyviai rūpinosi našlaičiais ir sergančiais vaikais.
Po trumpos, bet labai sunkios ligos mirė vienoje Londono klinikoje.
Rugpjūčio 1 d. palaidotas Maskvoje.

Kad paaiškintume, kas buvo I. Segalovičius „Yandex“ sistemai ir Rusijai, reikia pasakyti svarbiausia: jo mirtis – nacionalinė tragedija, – pabrėžia Andrejus Anenkovas.

Savo oficialiame pranešime, skirtame užsienio partneriams ir akcininkams, viena didžiausių Europos interneto kompanijų „Yandex“ (NASDAQ: YNDX) norėjo paaiškinti, kas buvo šis 48 metų žmogus.

Taip, I. Segalovičius – bendrasteigėjas ir pirmasis „Yandex“ techninis direktorius, tai tiesa. Pasakyti, kad jis sukūrė nacionalinę paieškos sistemą, irgi bus teisinga. Tačiau to nepakanka, kad suprastum, kas įvyko praėjusią naktį.

Įvyko nacionalinė tragedija. Laimė, mes Rusijoje tai aiškiai juntame: naujienų, susijusių su Сегалович ir Яндекс, „Google“ randame daugiau nei susijusių su Segalovich.

Sudėtingi paketai

Be „Yandex“, pasaulyje labai maža panašių paieškos sistemų: kiniška „Baidu“, amerikietiškos „Google“ ir „Bing“, korėjietiška „Naver“, čekiška „Seznam“ ir, kad ir kaip keista, japoniška „Yahoo“ (Amerikoje „Yahoo“ kaip paieškos sistemą panaudojo „Bing“, įtaisęs jo paieškos mašiną į savo tinklą, o štai Japonijoje išsaugojo technologinį savarankiškumą).

Palyginimo kriterijus čia toks: nacionalinė nepriklausomybė nuo užsienio paieškos sistemų („Seznam“, pastebėsime, pamažu praranda Čekijos internetinės paieškos rinką ir iš šio sąrašo veikiausia iškrenta, jei dar neiškrito.)

Nuo tada, kai „Yandex“ praėjo IPO NASDAQ (2011), tėvynainiai iš Silicio slėnio pasakojo, kaip prie jų prieidavo paspausti rankos amerikiečiai, sakydami: „Nieko sau, jūsų inžinieriai dar gyvi, o mes ir nežinojome, kad jūs pajėgūs tai padaryti.“

Tai, žinoma, ne IPO, o paieškos sistema. Inžinerinės kūrybos produktas toks sudėtingas, kad net nėra su kuo palyginti. Gal nebent su kosmoso aparatais, jei tik teisingai atsižvelgsime į laiko pataisą.

Tačiau „Sojuz“ ir „Proton“ paprastesni ta prasme, kad pasiekimo dydis matomas visiems ir iškart. Veikia visos Tarybų Sąjungos radijo stotys, ir nieko nereikia aiškinti, – užtenka pranešti, kad palydovas paleistas į orbitą.

„Yandex“ ugnies stulpas neremia ir į orbitą riaumodamas nelekia, bet šios šalies žmonių gyvenimus veikia nepalyginti stipriau nei bet kokia raketa. Įsivaizduokite, kas bus, jei jis nukris, kaip krenta mūsų nelemtosios raketos.

Inžinerijos požiūriu „Yandex“ sudėtingesnis už raketą (kurių konstruktoriai turi reikalų su žinomais gamtos dėsniais, be to, šie prietaisai gaminami daugiau nei pusę amžiaus).

Sudėtingumo architektas

I. Segalovičius buvo to sudėtingumo architektas. Ne jis vienas sukūrė kompaniją tokią, kokia ji tapo, bet jis sukūrė tai, kas svarbiausia, – paieškos sistemą.

Nuo jo priklausė šimtai tinkamų inžinerinių sprendimų, kuriems reikėjo sunkiai įsivaizduojamos kvalifikacijos (pagal IT terminiją – atminties) ir gebėjimo numatyti pasekmes (procesoriaus greičio).

Šis darbas nebuvo matomas pasauliui, tik retsykiais krašteliu pasirodydavo paviršiuje. Štai, pavyzdžiui, vienas I. Segalovičiaus projektų – Nacionalinis rusų kalbos korpusas.

Ką šiandieną galima būtų sulyginti su I. Segalovičiumi?

Sergejų Koroliovą? Įmanoma, bet S. Koroliovas dirbo pagal partijos ir vyriausybės uždavinius, ir jam ištekliai buvo tiekiami neribotai dosniai.

Th. Edisoną? Ne, neprotinga lyginti inžinierių ir išradėją, tačiau, kaip man atrodo, jie buvo vienodai iškilūs.

A. Tupolevą? Tai jau artimiau, bet aviacijos konstruktorius – viešas asmuo, jo vardas – ant kiekvieno jo sukonstruoto lėktuvo korpuso, apie jį rašomi atsiminimai, ir publikai daug suprantamiau, ką gero jis nuveikė.

Greta pastatyti pulko mūsų šalies, galbūt ne mažiau rimtų nei I. Segalovičius, IT inžinierių, dirbančių ir gyvuojančių, neleidžia prietaringumas.

Paminėsiu tik Michailą Donskojų (1948–2009), pirmąjį šachmatų programų pasaulio čempioną ir mažiau žinomų, tačiau ne mažiau sudėtingų ir sėkmingų IT sistemų autorių. M. Donskojus, apskritai ne itin linkęs ką nors vertinti iš savo cecho kolegų, I. Segalovičių išskyrė iš kitų tėvyninių sistemų architektų.

Neperžengiant IT pasaulio ribų, tuomet, mano manymu, visų teisingiausia būtų I. Segalovičių sulyginti su Stephenu Wozniaku, inžinieriumi, be kurio „Apple“ nebūtų buvę iš kur atsirasti.

Pagal tokį palyginimą Steve’o Jobso vaidmuo atitektų, aišku, Arkadijui Voložui. S. Jobso vaidmenį „Yandex“ vaidina pati „Yandex“ – kompanija, kurios didžiausia vertybė yra inžinerinė ir kūrybos kultūra.

Nežinau, kaip ten pas juos sutvarkyta, bet viskas (na, gerai, griežtumo dėlei pasakykime – beveik viskas), ko imasi „Yandex“, tampa geru ir naudingu reikalu. Dvasia, kuri valdo „Yandex“, – būtent jis ir yra mūsų Silicio slėnis.

Tai yra viltis, kad nacionalinė paieškos sistema, sukonstruota I. Segalovičiaus, sėkmingai tęs savarankišką gyvenimą.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: ria.ru