In memoriam Stanislovui Stulpinui

Žinia apie gerbiamo Stanislovo Stulpino mirtį - lyg perkūnas iš giedro dangaus. Spalio 19 dienos rytą jis man paskambino, aptarėme kai kuriuos paskutiniojo interviu „Laisvam laikraščiui“ (LL) klausimus. Jo balsas skambėjo žvaliai, niekuo nesiskundė, pasakė, kad išsiuntė man ką tik pabaigtą paskutinį straipsnį - „Blaiviai mąstantiems“ - ir štai... tos pačios dienos vakarą staiga netekome šio didžio ŽMOGAUS, kovotojo už TIESĄ ir TEISINGUMĄ. Iš tiesų man be galo sunku patikėti tuo, kas įvyko, nes pastaruoju metu su šviesios atminties S. Stulpinu mudu dirbome ranka rankon, aptardavome politinę situaciją Lietuvoje, diskutuodavome dėl „Drąsos kelio“ perspektyvų po Seimo rinkimų. Nesinori kartotis, bet autoriniuose tekstuose bei interviu, pastaraisiais mėnesiais publikuotose LL, aš kaip galėdamas reiškiau paramą, palaikymą, pasitikėjimą ir TVIRTĄ ĮSITIKINIMĄ nekaltai apšmeižto, klaninės SISTEMOS nuteisto, sutrypto, artimiausių bendražygių išduoto buvusio Klaipėdos vyr. prokuroro S. Stulpino PADORUMU (kam įdomu, gali pasiskaityti liepos-rugpjūčio mėnesiais publikuotus mano straipsnius: „Sprangi Stanislovo Stulpino byla“, „Vėluojanti TIESA“, „Neringos pasirinkimas – „Drąsos kelias“, interviu „Kodėl propedofilinis klanas, išvien su tartiufiškuoju V. Landsbergiu ir „Paskutine instancija“, nusprendė susidoroti su Stanislovu Stulpinu?“).

Iš tiesų, S. Stulpino pasitraukimas – tai milžiniška NETEKTIS demokratinei, teisinei valstybei. Jo nuveikti darbai, dora, principinga pozicija, teisininko patirtis ir žinios lyg tyras oras ir vanduo buvo ir yra reikalingi ne tik „Drąsos keliui", bet ir visai Lietuvai. Ilsėkis ramybėje, didžiai gerbiamas ir mielas bendražygi!..

* * * *

Vos sužinojęs apie staigią ir netikėtą šviesios atminties S. Stulpino mirtį, jo artimas bendražygis prof. Gediminas MERKYS interneto portaluose išplatino žinutę:

„Užuojauta šeimai ir artimiesiems. Pastaruoju metu S. Stulpinas buvo vienas iškiliausių ydingos ir nusikalstamos sistemos kritikų. Jo straipsniai galimai nusikaltusiems asmenims, susitelkusiems aukštoje valdžioje, buvo labai pavojingi. Nors S. Stulpinas ir Kęstutis Čilinskas buvo labai skirtingi žmonės, juos abu vienijo išskirtinė kompetencija teisės klausimais ir noras rūpintis bendrais reikalais.

Lankėmės kartu su Velioniu ir būriu kitų visuomenininkų pas generalinį prokurorą D. Valį. S. Stulpinas turėjo labai gerą nuovoką ir politikoje. Klastą, intrigas, dviveidystę atpažindavo anksčiau už kitus. Mokėjo greitai ir giliai pažinti žmones. Netekties valandą mažiausiai norisi sąmokslo teorijų. Vis dėlto jo mirtis labai neįtikėtina ir įtartina. Buvo kupinas energijos, tryško sveikata. Dar nusistebėdavai ir pasidžiaugdavai - žmogus pagyvenęs, o lakstė kaip jaunuolis... Kas galėtų jo artimiesiems nuoširdžiai patarti kreiptis ir į nepriklausomus teismo medicinos ekspertus? Žinau, kad dar KGB turėdavo specialių preparatų, kurie sukeldavo staigų spazminį infarktą arba insultą ir labai greitai chemiškai susiskaidydavo į įtarimo nekeliančius junginius. Esu įsitikinęs, kad panašus susidorojimas gali grėsti gerb. A. Matulevičiui, J. Ivanauskui – kitiems bebaimiams sistemos kritikams. Mes prisimename, kad ir K. Čilinsko mirtis kėlė abejonių, trūko ten skaidrumo. Bet K. Čilinsko artimieji nieko nenorėjo inicijuoti... Dėl savo itin aktyvios pilietinės veiklos S. Stulpinas pastaruoju metu nebebuvo vien privatus asmuo. Jis tapo viešu asmeniu, viešuoju intelektualu. Jo mirtis nebėra vien šeimos reikalas. Visuomenė nori skaidrumo ir TIESOS. Mums neramu...“

* * * *
Pamenu, kartą vienos diskusijos metu šviesios atminties S. Stulpinas paklausė  manęs, ar tik aš nesu tas anoniminis komentatorius – „Batvinis“ - nuolat oponuojantis jo publikacijoms internetiniuose portaluose, nes šio asmens išsakomos mintys bei pozicija jam labai panaši į manąją. Patikinau S. Stulpiną, kad tai tikrai ne aš, tuo labiau, kad man tikrai nėra jokio reikalo slapukauti, dangstantis kokiais nors slapyvardžiais...

Bet dabar, skaudžios NETEKTIES valandą, galiu tik nuoširdžiai pritarti „Batvinio“ išsakytoms mintims:    

„Mąstančiųjų tarpe liko vienu Žmogumi mažiau. Daug tai ar mažai? Manau, tai priklauso nuo to, koks buvo jis, jo mintys, idėjos ir siekiai. Kaip Žmogaus jo nepažinojau (akis į akį), bet LL portalo komentaruose diskutuoti teko. Galiu tik pasakyti, kad sprendžiant iš jo straipsnių, jo skleidžiamų minčių ir idėjų, tai buvo iškilus Žmogus, Intelektualas (ne drungnas inteligentas), kuris siekė žadinti tebemiegančią Tautą (nemąstančią jos dalį), tikėdamasis ir trokšdamas geresnės Tautiečiams, tuo pačiu ir sau, ateities. Darė tai su tikra (o ne deklaruojama) Tvirtybe, kurios išties reikėjo, kad ir kenčiant chuntinių šuniukų spaudimą ir purvo pylimą. Stengėsi atnešti ir pateikti savo subrandintas mintis - idealus ir būdus jų pasiekti su tokiu užsispyrimu, kaip NE KIEKVIENAS sugebėtų, o dauguma net nebando. Ir vardan ko? Dėl savęs, dėl kokių nors savanaudiškų tikslų (kuo jį bandė kaltinti tie, kurie patys ir turi tokių norų)? Ne. Manau, kad jis atidavė AUKĄ - patį save, aukodamasis vardan Tautos, Tiesos, Gėrio, ir visa tai atliko TIKRAIS DARBAIS, o ne DEKLARACIJOMIS. Štai todėl S. Sulpinas ir yra DIDIS, todėl jis ir yra INTELEKTUALAS.

Jis nuoširdžiai pergyveno dėl Neringos ir jos pasirinktų žmonių iš DK daromų klaidų, tapdamas kone DK priešu. Tik ar priešas yra tas, kuris nurodo klaidas, kai jas dar įmanoma ištaisyti, turėdamas vilties, kad tai ir bus padaryta? Ar priešas yra toks žmogus, o ne tas, kuris gieda psalmes bei ditirambus, kad įsiteiktų, net ir matydamas tas klaidas? Ar tas yra priešas, kuris sako TIESĄ nuoširdžiai, atvirai, bet be liaupsių, nes nėra dėl ko girti?..

Dabar visi lieja ašaras, liūdi dėl jo. O kur jie buvo tada, kodėl stovėjo po medžiu, kai NET ŠIAME PORTALE jį puolė „chuntinukai“ ir nieko nesuprantantys „bukučiai“? Ar jie turi moralinę teisę dabar lieti apsimestinę ašarą, rodyti apsimestinį gailestį?..

Teisingai pastebėjo komentatorius „Stebėtojas“, kad tiktai vienetai gynė S. Stulpiną. Neminėsiu jų, nes mąstantys bei žingeidūs ir taip žino. Kaip ir tas anoniminis „Skaitytojas“, išsakęs savo nuomonę: „Tikrai, labai gaila. S. Stulpinas tiek daug padarė dėl Garliavos mergaitės, tiek straipsnių parašė, tiek kovojo, o N. Venckienė jį tiesiog ignoravo. Ji prisiėmė į DK tokių, kurie ateityje dar atskleis savo tikruosius veidus. S. Stulpinas labai pergyveno, kad negalės kovoti dėl TIE-SOS išvien su DK partija. N. Venckiene, ar Jums dabar negulės ant sąžinės šio Žmogaus mirtis? Jūs labai negražiai pasielgėte. Dėl to, kad gerus ir protingus žmones ignoravote, dabar turit, ką turit“.

Tai tik dar kartą įrodo daugumos mūsų dviveidiškumą bei prisitaikėliškumą, kai viena sakoma, o kita daroma. Ko S. Stulpinas - aš taip manau – niekada nedarė.

Kas dar daro S. Stulpiną iškiliu Intelektualu? Net ir tai, kad jis ATSAKINĖDAVO net į paniekinančius anoniminių chuntinių šuniukų komentarus. Bet gerbdavo kitaip mąstančio nuomonę. Nors ir nesutikau su jo mintimi dėl DK strategijos po rinkimų, bet mes kartu tiesiai-šviesiai ir argumentuotai diskutuodavome LL portale. Nors aš tik paprastas (o gal ir ne) Batvinis, bet ir mano nuomonę S. Stulpinas gerbė.

Retas inteligentas (pasikėlęs puikybėn, kaip koks instituto dėstytojas) pasižymi tokia savybe - gerbti kitą nuomonę ir nebijoti ginti SAVO nuomonę argumentų kalba, o ne klijuodamas oponentams etiketes. Tad dabar tegu džiaugiasi tie, raudantys dėl staigaus ir netikėto S. Stulpino išėjimo Anapilin, kad ir savo tylėjimu prisidėjo prie šio Žmogaus sveikatos griovimo, greitesnio jo širdies sustojimo, kai jam reikėjo tik PARAMOS, SUPRATIMO ir PASKATINIMO, kai jam būtų buvęs malonus (gal net sveikatos pridėjęs) JAUSMAS, kad jo MINTYS PRASISKINA KELIĄ, JAM DAR GYVAM ESANT, O NE TIK PO MIRTIES.

Bet ar tokio Žmogaus mirtis yra ATSITIKTINĖ? Nieko atsitiktinio šiame gyvenime nebūna, viskam diriguoja Aukščiausiasis, norime to ar nenorime, tikime tuo ar ne. Kiekvienam žmogui yra duotas RIBOTAS IŠBANDYMO LAIKAS, lyg egzaminas ar patikrinimas tiek jo paties, tiek jo idėjų ir veiksmų. Kitas klausimas, kaip - geriau ar blogiau - jis realizavo jam suteiktus įgaliojimus ir galias, esant nepalankiai situacijai? Ar pakankamai gerai įvykdė SAVO (bet ar tiktai savo?) siekius ir tikslus?.. Kokį INDĖLĮ jis pasiaukodamas, tiesiog degindamas save, įnešė į Tautiečių mąstymą, mes pamatysime patys, jei ne šiandien, tai rytoj. Ir jam esant Anapus bus visai kitoks jausmas, matant SAVO darbo rezultatus, sėkmę ar nesėkmę...

O kad S. Stulpiną pasiėmė Dievas ne laiku, gali manyti tik tie, kurie nesuvokia Aukščiausiojo mums skirto gyvenimo, kaip Visatos scenarijaus. Nes pilnai jį suvokia ir vykdo tik Jis – Aukščiausiasis - mums tik padedant, prisidedant SAVO veiksmais ir poelgiais ar einant prieš Jį, t. y. kenkiant. Ką - Tiesą ir Pažangą, Šviesą, ar Melą ir Degradaciją, Tamsą - palaikome kiekvienas iš mūsų?..

Labai norisi tikėti, kad S. Stulpino KOVA NEBUVO BEPRASMĖ. Pagarba Jam, Jo siekiams, ir kitiems dar likusiems mūsų tarpe drąsiems, tvirtiems ir atviriems Tautiečiams, kurie ne stovi po medžiu, bet MĄSTO.

Pritariu gerb. S. Stulpino mintims dėl didelių DK ar Neringos klaidų tiek formuojant branduolį, tiek organizuojant darbą. Gaila, kad Neringa nesuprato AVANSU gauto MĄSTANČIŲ TAUTIEČIŲ palaikymo. Ji nesuprato, jog šalia Gėrio tuoj pat atsiranda Blogis, kad ir renkantis komandą. Nesuprato, jog nesėkmės atveju tai būtų ne tik jos asmeniškas, bet ir visų pažangių jėgų pralaimėjimas.

O gal Neringai, kaip ir buvusiam Prezidentui, labiau patinka liaupsės, bet ne judėjimą ir pažangą skatinanti kritika iš gero linkinčių pusės? Jei taip, tada išties DK laukia liūdna pabaiga, kaip ir mąstė S. Stulpinas. Jei dabar strategiškai neišnaudos taip retai pasitaikančio Tautos pasitikėjimo mandato, tai ateityje bus tik dar sunkiau. Kaip ir R. Pakso, kuris net ir dabar nori, kad jį vadintų Prezidentu, atveju...
Tačiau laikas nelaukia. Nesugebėjai - nesvarbu, dėl kokių priežasčių - kad ir blogus patarėjus pasirinkdamas, ir traukinys nudardės pro šalį, o Tautos Vėliava, kartu su tais, kurie į ją sutelkė tokias dideles viltis, liks nuošalėje... Bet argi Neringa ir ją supantys patarėjai nežinojo: jei kartą sukilai prieš SISTEMĄ, tai privalai būti YPATINGO STIPRUMO, TVIRTYBĖS bei MORALĖS, kad atsispirtum visoms vilionėms, visokioms pagundoms?..

Štai čia aš ir vėl nesutinku su S. Stulpino mintimi: rinktis PRAGMATIŠKĄ, su morale, Tiesos idealais, rinkėjų lūkesčiais prasilenkiančią STRATEGIJĄ - eiti į koaliciją su SISTEMINIAIS nusikaltėliais. Juk net ir MAŽAS MELAS GIMDO VIS DIDESNĮ MELĄ. Ir kuo gi tada tu skirsiesi nuo jų? Drakonas mirė, tebūnie pasveikintas naujas drakonas!.. Ar to laukiama iš DK? Manau – ne.

Tad Neringai patarčiau neskubant REVIZUOTI - pasitikrinti SAVE, SAVO PATARĖJUS, TIKSLUS ir IDEALUS, ką jau seniai reikėjo padaryti. Tik tada, apsivalius nuo priemaišų ir šlamšto, gramzdinančio į pelkės (vadinamos Lietuva) dugną, gali atsiverti PERSPEKTYVA į sunkią, labai sunkią ateitį. O ir dirbant opozicijoje – bet tik garbingoje, nesusisaisčius jokiais ryšiais su nusikaltėliais iš TS–LKD - galima labai daug nuveikti, parodant, jog iš Seimo tribūnos galima sakyti ir Tiesą. Žinoma, kaip dažnai būna, tuoj pat atsiranda asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių metasi prie stipresniojo (šiuo atveju moraliai).

O kur dar DK stiprinimas, sąmoningai ar nesąmoningai padarytų klaidų taisymas, Tautos informavimas viešojoje erdvėje? Be to, yra svarbu ne aklai oponuoti valdančiajai daugumai. Galima - bet neišduodant savo kertinių principų - kai kuriais klausimais valdantiesiems ir pritarti, kartu kažką ir laimint.

O dėl S. Stulpino - tikrai gaila, kad Aukščiausiasis jį pasiėmė. Turbūt ne atsitiktinai, nes jis padarė tai, ką reikėjo padaryti. Viską ar ne - bet padarė. Dabar laikas pasireikšti KITIEMS, savo darbais įrodant, ar davė protingos Stanislovo mintys ką nors pažangaus, ar ne. Pagarba mąstantiems ir ištikimiems TIESAI bei savo idealams, dėl kurių žmonės pasirinkdavo net MIRTĮ. Pagarba – Stanislovui STULPINUI."

* * * *

Daugybės žmonių komentarai internete, kuriais reiškiama pagarba Velioniui Stanislovui Stulpinui, verčia bent trumpam susimąstyti. Kad ir šis:

„Netekome puikaus ir nuoširdaus Žmogaus, puikaus teisininko ir kovotojo. Jis paliko teisinių žinių palikimą, studijuokite jį ir bandykite įgyvendinti. Nuoširdi užuojauta Stanislovo šeimai. Bet teisinės žinios ir realus gyvenimas – du skirtingi dalykai. Galima turėti puikų žinių bagažą ir daryti klaidas gyvenime. Kartais išeinama ir todėl, kad nebūtų daromos klaidos... Žmogaus, žmonių grupės, valstybės evoliucija - tai tikrai ne staigus, momentinis šuolis, bet palaipsniškas vystymasis. Reikia turėti daug kantrybės ir išminties, kad pasiektume ilgalaikius evoliucijos tikslus.

Ar galima prisidėti prie mažesnio blogio, kaip siūlė gerb. S. Stulpinas? Manau, tikrai ne, nes prie mažesnio blogio vis prisidėdavo daug konservatorių, kurių tarpe tikrai buvo susibūrę nemažai padorių žmonių. Kuo tapo konservatoriai, labai gerai parodė pastarasis jų valdymo laikotarpis ir I. Degutienės „slaptas" pasisakymas... Pamažu, vis pasirinkdamas mažesnį blogį, tu prisirenki tiek daug to blogio, kad palaipsniui tampi ne žmogumi, bet sekuliarizuotu gyvūnu (gyviu), tenkinančiu tik savo ar savo pažįstamų (gaujos) interesus. Todėl laikas pradėti kurti KITOKIĄ visuomenę, kur nėra vietos jokiam blogiui. Ir tai bus palaipsniškas darbas. Tai bus labai sunkus ir atsakingas darbas. Jei DK tai pakels, ši partija tikrai įeis į Lietuvos istoriją, jei ne - ištirps joje, kaip ir visi kiti, pasirinkę mažesnį blogį.

Dievas žmonėms suteikė LAISVĄ VALIĄ, į kurią jis niekada nesikiša, bet kartu Dievas dovanoja žmonėms protą ir kai kurias galias, kurias gali pastebėti net blogį darantys žmonės. Dievas veikia išmintingai, bet žmogus būna išmintingas labai retai...“