Investuotojai abejoja Lietuvos teismų skaidrumu

Kompanijos, svarstančios investuoti Lietuvoje, atsižvelgia ir į korupcijos lygį šalyje, sako Amerikos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“. Anot jo, galimi investuotojai, be kitų veiksnių, abejoja Lietuvos teismų skaidrumu ir baiminasi korupcijos viešuosiuose pirkimuose.

– Remiantis Jūsų patirtimi, į kokias aplinkybes kompanijos labiausiai atsižvelgia, kai renkasi, kur investuoti ir kokiose valstybėse kurti verslą?

– Kai matome, kas vyksta Ukrainoje, kas vyksta Rusijoje, politinis stabilumas yra vienas iš svarbiausių kriterijų. Koalicijų stabilumas daug ką pasako. Svarbu, kad valdžia vykdytų planą visus ketverius metus. Antroje vietoje užsienio investitoriams yra teisinė sistema, mokesčių sistema – taip pat. Jeigu mokesčiai nuolat keičiasi, jei jie didėja arba yra įvedami nauji, tai tikrai atbaido investitorius. Korupcijos lygis – vienas iš svarbiausių kriterijų. Taip pat reikia, kad būtų daug profesionalių darbuotojų, iš kurių galima rinktis. Geras pavyzdys – informacinės technologijos (IT). Labai daug kompanijų atvyko į Lietuvą, bet turime labai mažai IT specialistų. Dėl to tikėtina, kad mažiau naujų IT kompanijų ateis į Lietuvą. Svarbu, kiek kainuoja darbuotojai. Ir, aišku, geografinė vieta, kuri svarbi dėl logistikos. Šioje srityje Lietuva yra labai patraukli. Investuotojai atsižvelgia ir į pasiekiamumą lėktuvu – šiuo atveju Lietuva šiek tiek atsilieka.

– Minėjote korupciją, ir kad tai yra vienas iš veiksnių, į kurį investuotojai atkreipia dėmesį. Ar kalbate apie bendrą korupcijos lygį šalyje, ar tam tikras korupcines praktikas konkrečiai?

– Vienas iš pirmųjų rodiklių, kurį tikrina investuotojai, yra bendras korupcijos lygis. Kaip galimas investuotojas, žiūrėčiau į žmones, kiek Lietuvos gyventojai yra linkę mokėti kyšių. Maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad praeitais metais yra mokėję kyšį. Lyginant su Vakarų šalimis, tai yra labai didelis skaičius. Antras rodiklis, kaip minėjau, yra mūsų teisinė sistema. Kiek esu girdėjęs per Amerikos verslo rūmus, kalbama, kad mūsų teismai yra neskaidrūs. Bijoma, kad jeigu, sakykim, Lietuvos kompanija paduotų į teismą amerikiečių kompaniją, būtų tikimybė, kad Lietuvos kompanija laimės, nes galbūt bus sumokėjusi kyšį arba turi ryšių. Ne viskas vyksta pagal sutartį. Iš savo narių labai dažnai girdžiu, kad viešųjų pirkimų laimėtojai ne visada būna tie, kurie pateikia geriausią pasiūlymą, kad viskas gali būti sutarta iš anksto. Į tokius dalykus investuotojai tikrai žiūri. Ir trečioje vietoje, sakyčiau, yra mūsų žiniasklaida. Mūsų žiniasklaida tarp užsieniečių turi blogą reputaciją, kad galima papirkinėti žurnalistus, jog jie teigiamai atsilieptų straipsnyje. Žinoma, kalbu ne apie visus.

– Kiek JAV kompanijų šiuo metu veikia Lietuvoje?

– Mūsų duomenimis, Lietuvoje dirba maždaug 150 kompanijų, kurios turi per 50 proc. amerikiečių kapitalo, ir dar 350 kompanijų, kurios turi mažiau negu 50 proc. Iš viso – maždaug 500 kompanijų.

– Kaip manote, tai daug ar mažai?

– Sakyčiau, kad mažai. JAV – didžiausia pasaulio ekonomika ir turi tik 150 kompanijų, kurios viršija 50 proc. amerikiečių kapitalo. Tai yra mažai.

– Ar būtų galima sakyti, kad tam skaičiui didėti trukdo priežastys, kurias jūs įvardijote: tiek bendras kyšininkavimo lygis, tiek teismų skaidrumas, viešieji pirkimai?

– Jos sudaro didelę dalį, tačiau negalima sakyti, kad priežastys tik šios. Reikia stipriau ir aktyviau užsiimti rinkodara, reikia daugiau verslo misijų, skirtų pritraukti verslo kompanijas į Lietuvą. Dabar, kai Amerikoje yra kalbama apie Lietuvą, mažai kas supranta, kas ta Lietuva yra.

– Jungtinės Karalystės kompanijos, dirbančios kitose šalyse, turi laikytis vadinamojo UK Bribery Act, o JAV kompanijos – Foreign Corrupt Practices Act. Ką šie konkretūs įstatymai reiškia Lietuvoje veikiančioms užsienio bendrovėms? Ar jie kaip nors apsunkina, jei taip galima sakyti, jų veiklą Lietuvoje?

– Šie įstatymai Amerikos ar Anglijos kompanijoms galioja tiek Lietuvoje, tiek Turkijoje, tiek bet kurioje valstybėje. Jei kurioje nors šalyje yra reikalaujama sumokėti kyšį, kad kompanija galėtų sėkmingai vykdyti savo verslą, tai, be abejo, šie įstatymai jų veiklą apsunkina. Jei kompanijoms iš kitų šalių nereikia laikytis tokių įstatymų, tada jiems yra lengviau ir jie galbūt susigundys sumokėti. Amerikos įstatymai yra kaip peilis, paaštrintas iš dviejų pusių. Tai reiškia, kad, duodamas kyšį, rizikuoji ne tik vietinės, bet ir JAV teisėsaugos bauda. Anglijos valdžia baudžia lygiai taip pat. Manau, kad rimti investuotojai net negalvotų apie kyšio variantą.

– Tiems, kurie galbūt nėra susipažinę su minėtais aktais, gal galėtumėte pasakyti jų esmę?

– Įstatymas tiesiog pasako, kad jeigu sumoki kyšį užsienyje, atsakomybė nėra tik pagal Lietuvos, bet ir pagal JAV įstatymus. Tai tas pats, kas duoti kyšį Amerikoje. Įstatymas pritaikytas ne tik Amerikos korporacijoms, bet ir fiziniams asmenims.

– Ar pastebite kokių nors iniciatyvų, kai verslas prisideda prie skaidrumo didinimo šalyje?

– Geras pavyzdys yra eiti ir kalbėti, pranešti mūsų specialiosioms tarnyboms. Jeigu tylim, paprasčiausiai lauks kito kandidato, kuris duos kyšį. O nueiti ir atvirai pasakyti, kad iš manęs reikalavo, arba kad iš mūsų kompanijos reikalavo, yra labai svarbu. Ir jei kyla bent koks nors įtarimas dėl viešųjų pirkimų, kad kažkas buvo daroma ne taip, reikia pasakyti, negalima tylėti. Kitaip situacijos nepagerinsime. Mano nuomone, baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą turėtų būti žymiai griežtesnė. Girdime, kaip kelių policijai yra duodami kyšiai, tačiau norėtųsi pamatyti, kad ir už aukštesnio lygio kyšius būtų baudžiama.