Liepos 14-ąją Iranas pasiekė istorinę pergalę, su „šešiuke“ (arba P5+1, tai nuolatiniai JTO Saugumo tarybos nariai ir Vokietija) pasiekęs susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.
Derybose Vienoje dalyvavo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Štainmajeris (Frank-Walter Steinmeier), JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry), JAV energetikos sekretorius Ernestas Monisas (Ernest Moniz), Prancūzijos užsienio reikalų ministras Lorenas Fabiusas (Laurent Fabius), Europos Sąjungos atstovė Federika Mogerini (Federica Mogherini), britų valstybės sekretorius užsienio reikalams Filipas Hamondas (Philip Hammond), Kinijos užsienio reikalų ministras Van Ji (Wang Yi), Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Salehi, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Neoficialus šaltinis teigė, jog visi lengviau atsiduso, kad pavyko pasiekti susitarimą, naudingą visiems.
Lemtingosios derybos, kaip ir Graikijos atveju, vyko naktį.
Iranas sutiko 15 metų urano sodrinimo iki 3,67 proc. moratoriumui. Sodrinti
uraną bus galima tik Natanzo gamykloje.
Iranas taip pat sutiko laikyti pas save ne daugiau kaip 300 kg mažo sodrumo urano, o Arako reaktorius nebus naudojamas plutoniui gaminti.
Vienos sutartis dar turi būti ratifikuoti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, ji įsigalios po 90 dienų.
Iranas dėl branduolinės programos su Vakarais derėjosi ir jų sankcijas kentė 12 metų.
BBC korespondentas praneša, kad, remiantis susitarimu, Iranas leis Tarptautinė atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriams lankytis šalies branduoliniuose objektuose, o Vakarų šalys žingsnis po žingsnio atšauks sankcijas Iranui. Susitarimas numato, kad inspektoriai negalės branduoliniuose objektuose lankytis bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje.
„Inspektoriai turės pagrįsti savo vizitų reikalingumą. Jie neturės teisės patekti į branduolinius objektus iš anksto nesusitarę dėl vizito“, – teigia korespondentas.
Didžiausias dėmesys derybose buvo sutelktas į tai, kokiomis sąlygomis tarptautinės inspekcijos atstovai galės lankyti Irano branduolinius objektuos, taip pat į Irano branduolinės sutarties vykdymo monitoringą ir į tarptautinių sankcijų atšaukimo grafiką.
Jei bus pasiektas ilgalaikis susitarimas, jis dar turės būti patvirtintas JAV kongrese. Jei kongresmenai šios sutarties nepatvirtins, Iranui ir toliau galios Jungtinių Valstijų sankcijos.
Analitikų manymu, kaip bepasibaigtų šios derybos, bet koks susitarimas taps istoriniu, nes tai leis ne tik atnaujinti prekybą su Iranu, bet ir sudarys sąlygas rengti derybas dėl kovos su bendru priešu – „Islamo valstybe“.
Šaltinis: bbc.com
Daugiau nei 2500 metų kaip civilizacija egzistuojantis Iranas yra pasiekęs ne vieną karinę, politinę, ekonominę pergalę, o iraniečių diplomatai garsėja kaip bene geriausi pasaulyje. Naujausiomis Irano pergalėmis galima vadinti 1979 m. Islamo Revoliuciją prieš Vakarų lėlininkus ir 1988 m. sugebėjimą nugalėti Iraką ilgame ir sunkiame kare, kuriame Vakarai palaikė Sadamą Huseiną. Vėliau Iranas tiesiog ramiai atsikūrinėjo po karo, jį nuolat puldinėjo Vakarai ir Izraelis, tačiau vyko bendravimas su tomis šalimis, kurios nevengė Irano. 2015 m. liepos pergalė taip pat įsimins ilgam: pirmiausia kaip iraniečių derybininkų nuopelnas. Iranas mokosi iš savo klaidų: pvz., nebesako, kad Izraelį reikėtų nušluoti nuo žemės paviršiaus. O ar gali Lietuva pasimokyti iš Irano jo sugebėjimo diplomatiškai viską spręsti, o ne vienu sakiniu kokią nors valstybę pavadinti teroristine ir tokiu būdu sugadinti su ja diplomatinius santykius?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]