Dabartinė valdžia neturi nei supratimo, nei garbės, kad reikia atsistatydinti ir nekandidatuoti į kitą Seimą, nesimatuoti iš anksto premjero ar ministrų kėdžių. Išskyrus tuos Seimo narius, kurie iš karto perėjo į PASIPRIEŠINIMO pusę.Žuvis pūva nuo galvos, tikiuosi, kad už patarles dar neteisia. Nes jau teisia visus ir už viską. Esą kokį metrą per arti prie kokios įstaigos žmogus stabtelėjo, ar netinkamu laiku, netinkamoje Gedimino prospekto vietoje atsidūrė.
Po Garliavos įvykių savo vyrui pasakiau: "Emigruokime". Taip pasakiau ir savo mamai, kuriai jau per 80 metų, pasakiau, nes man nereikia tokios Lietuvos.
Bet persigalvojau, persigalvojau, kai išgirdau, kad nuo Sąjūdžio laikų politikoje nedalyvavę provincijos žmonės nori į ją grįžti. Persigalvojau, nes taip tyčiotis iš Lietuvos – negalima. Juolab, tie jau etatiniais tapę seimūnai, visagaliai psichiatrai ar žurnalisto, lituanisto išsilavinimo neturį rašeivos nesityčios iš manęs. Nesityčios. Esu laisva pilietė, mama, vyrą mylinti moteris, ir iš manęs nesityčios, kol aš gyva.
Aš Sąjūdžio laikais nieko nebijojau, nors teko išgyventi ir sunkių dienų. Sūnų išauginau, be jo biologinio tėvo pagalbos, tik padedant jo seneliams, mano tėvams, laisvu žmogumi ir tikru Lietuvos patriotu.
Tai ko man dabar bijoti? Teistumo, kalėjimo, juk pensijos galiu ir nesulaukti, jeigu taip bus tas pensinis amžius toliau ilginamas.
Po įvykių Garliavoje turėjo atsistatydinti visas Seimas IN CORPORE, o pavyzdį turėjo parodyti S. Šedbaro ir R. Dagio vadovaujami komitetai. O vyriausybėje – pirmi turėjo išeiti: premjeras bei socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Nes jie – nevykdo savo pareigų, jie nevykdo parlamentinės kontrolės, ministrai nekontroliuoja sau pavaldžių įstaigų. Jiems net privatininkai gali nepateikti dokumentų, taip iš jų šaiposi antstolė, su jais nesikalba eilinis prokuroras. Tai gal ponai S. Šedbaras ir R. Dagys galėjo kviestis tuos žmones, kurie ten buvo, vaizdo įrašus peržiūrėti?
J. Sabatauskas, iki kur nusirito ... dėl kurio man labiausiai širdį skauda, nes jis buvo tas eilinis Sąjūdžio žmogus, kurių dėka ir laimėjome. Bet kai jis per televiziją kalba tik apie tai kad pralaimėsime Strasbūre, bet nekalba apie mergaitę, ką pasakyti? JOKIOS BAUDOS niekada nebus Lietuvai tokios brangios, kaip viena mergaitės ašara. O ką apie vaiko klyksmą kalbėti?.. Dar Julius teigia, kad Stankūnaitės niekas negynė, nes ji neturėjo pinigų. Bet kodėl Julius nutyli, kad 200 Drąsiaus Kedžio prašymų ir pareiškimų įvairioms instancijoms nebuvo tirti?
Tai Juliau, gal reikėjo tirti tuos skundus, aiškintis, kodėl taip ir tiek žmogus rašo? O dabar betrūksta, kad Drąsius būtų ne tik savižudžiu, o ir kokiu ligoniu, kaip Romas Kalanta apšauktas?
Kodėl teisėjas Jonas Furmanavičius negavo apsaugos, o pats jos samdytis, gal tiesiog nesusiprato. Yra laikraščių, yra tinklalapių, kurie Drąsių vadina žudiku, nors dar joks teismas TAIP NEPRIPAŽINO. Tai gal už tai Strasbūro teisme teks Lietuvai ir sumokėti, ir tiek, kad net dar ir nesisapnuoja.
Ir dėl Furmanavičiaus, ir dėl Kedžio, ir dėl mergaitės klyksmo, dėl smurto prieš žmones vaiką saugojusius, prieš šmeižtą apie tarnautoją vaiką apgynusią pirmą kartą, nes reikia jos bent pareiginę paskaityti prieš šnekant, kai kam.
Teks už tai sumokėti, tiems kam brangus Strasbūras – ten. Kam nebrangus Strasbūras – gal reikės ir iš tos Europos Sąjungos išstoti? Nuo kada už iniciatyvas baudžiama?
Lietuvoje dar neužgijusios Kražių skerdynių žaizdos, partizanų kūnų niekinimas, nežmoniški kankinimai, jaunuolių nėjusių į rusų armiją šaudymai vietoje, net be teismų, ištisų kaimų Dzūkijoje deginimai, vyrų suvarymai 5 kluonus ir egzekucijos per naktis, trėmimai, Sausio 13 – oji.
Staiga visi tą kaip ir pamirštame, nes iki abejotinų teiginių, švelniausiai kalbant, nusirito ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Nežino žmogus, nors ir parlamentaras, Lietuvos realijų. Kam dabar įdomios tos kalbos apie energetikos saugumą, žalos iš sovietų reikalavimą, grėsmes valstybei nuo kai kurių kaimynų valstybių? Juolab, kad Garliavoje elgėsi, ar kitaip kaip Baltarusijoje? Reikia savo kiemą tvarkyti, o ne svetimose bažnyčiose žvakutes degioti.
KAM ĮDOMU KOKIA ENERGETIKA AR GRĖSMES IŠ KAIMYNŲ PUSĖS, JEIGU EILINĖS ANTSTOLĖS NURODYMU MANO NAMUS ŠTURMUOS...
Reikia pirmiau turėti VALSTYBĘ, o mes jos – vėl neturime. Kunigas Robertas Grigas pasisakė teisingiausiai – neturime. Darius Kuolys irgi aiškiai pasakė, kad privatininkė komanduoja specialiosioms pajėgoms. PRISIGYVENOME...
Mes neturime nieko, todėl ir neturime valstybės. Visur visi daro, kas ką nori.
Neturime dorų psichiatrų, psichoterapeutų ir psichologų, nes jie – krūmuose. Koks man medikas, kaimynas ar dar kas nors, gali įrodyti, kad man, kai GROBĖ mergaitę, buvo baisiau nei per Sausio 13 – ąją ar pučą? Tai tik aš pati jaučiau, žinau, kada buvo baisiau. Man ir žmonėms, su kuriais bendrauju. Ir visi išgyvename.
Okupantų smurtas, tai okupantų smurtas. O Lietuva – prieš 8 metų mergaitę, 240 ginkluotų, ar daugiau spec. pajėgų vyrų. Motina savo 8 – erių metų vaiko nepakelianti? Nepakelia, nes vaikas neina, ,,mamos“ kaklo neapsikabina. Išnešė kojomis į priekį, kaip numirėlę.
NKVD ir stribai paryčiais veržėsi į lietuvių namus ir vežė nežinia kur. Bet kaukėmis ir skydais veidų nesidangstė. Šitie – DABARTINIAI - BAILESNI ir BAISESNI.
Gaila, kad tokie žmonės kaip S. Tamkevičius ir J. Sabatauskas "pamiršo", kaip atėję rusai su mongolais (tokių tautybių žmonės tuomet Lietuvoje vykdė egzekucijas) teisė ir vežė. Ir ko verti tie tų teismų sprendimai. Ko verti dabar?
S. Šedbaras ir J. Sabatauskas pirmieji turėtų žinoti ir aiškinti, kad NUSIKALSTAMŲ įsakymų negalima vykdyti. Už juos teisiama, ir bus teisiami, tie kas, puolė neliečiamybę turinčią teisėją, kas išniekino vėliavą, vežė žmones į areštines, viską vykdė vaiko akivaizdoje, dar apsvaigino mergaitę, naikino privačią nuosavybę. Net ir Europos teismuose, jeigu jie nežlugs tie teismai kartu su euru, teks Lietuvai už tai sumokėti.
Bet tikiuosi, kad bus Lietuva ir įstatymai, o sumokės parlamentinės kontrolės nevykdę dabartiniai seimo nariai. Tokie nusikaltimai neturi senaties.
Na, aš, eilinė žurnalistė ir didelę patirtį turinti viešuosiuose ryšiuose žinau, kad nėra tikros, veikiančios Žurnalistų sąjungos, nei kūrybinės, nei profesinės. Jokių interesų neturiu jokiose televizijose, ar kokiose didelėse spaudos bendrovėse. Bet kaip gali žmogus vadovauti visiems žurnalistams ir tuo metu būti vienos iš televizijų tarybos pirmininku? Ir tuo pat metu nuomoti patalpas iš neaišku ko? Nes tai ir valstybės, ir patikėta transliuotojui... O dar šnekėti per vieną radiją, tik nežinia, kodėl per šį, o kodėl ne per kitą? Nes šneka ne apie Žurnalistų sąjungos reikalus...
Neturime ir savo žodį nebijančių paviešinti vaikų gynimo ar rūpybos organizacijų, nes tyli ir "Gelbėkit vaikus" ir "SOS kaimai", ir dar daugybė, kitų visuomeninių vaikais besirūpinančių organizacijų. Argi ne jie turėjo pasisiūlyti mergaitę paimti savo globon. Jeigu turėjo abejonių.
Neturime jokių institucijų, tik tas, kurios gina pederastų, kol kas tas žodis neuždraustas, teises. O negina kitų žmonių teisių.
Nėra ir nepriklausomos žiniasklaidos. Kai gegužės 26 dieną su oriais, dorais žmonėmis pražygiavau Gedimino prospektu ir dabar turiu per 100 nuotraukų, iš televizijos išgirdau, kad susirinkę keiksnojo valdžią.
Bet tai bus kituose laiškuose, p. Liudvikui ir visiems, kas skaito "Aikštės žinias", garbingus tinklalapius. Bus laiškai iš Alytaus – provincijos, ir iš Lazdynų mikrorajono sostinėje.
Bus laiškai apie Vilijos Aleknaitės - Abramikienės poziciją, per televiziją pareikštą prieš dešimtmetį, esą reikia grąžinti biologiniams tėvams vaiką, nors vaikas augo pas globėjus, ir nenorėjo grįžti pas degradavusius tėvus. Kur badavo ir jį su broliu ir sesute labai mušė.
Apie senelius Stankūnus, kuriems nereikėjo Deimantės, nes vaiką atidavė į SAVAITINĮ DARŽELĮ. Nepadėjo nei dukrai, nei anūkei. Ar padeda dabar kitai anūkei? Išvežtai nežinia kur?
Bus laiškai apie savivaldos puvimą, apie tai, kaip savivaldybėms vadovauja, tarybose dirba ne tik įtariamieji, o ir teisiamieji.
Apie tai kaip sugebama pagrobti mergaitę, bet nemokama įveikti eilinio pilstukininko, nes jis ... turi šunį.
Apie tai, kaip nutrinamas žodis TIESOS, bet netrinamos peckelionės, kurias purškia grafičių mėgėjai.
Apie tai ar reikia LIETUVAI teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, kuris nežino, kodėl įtarimai pareikšti Ūsui, bet nepareikšti Stankūnaitei?.. Aš galiu nežinoti, bet ministras, ar gali būti ministru jeigu nežino? Tai kas Lietuvoje viskam vadovauja...
Ar reikia Lietuvai Darbo biržos, kur žmogus eina ne darbo gauti, o pašalpą pasiimti?
Ar reikia tokios politikos, kai vaikai mokyklose rašo, jog ruošiasi būti bedarbiais, nes taip daugiau gaus pinigų?
Ar reikia Lietuvai premjero ir finansų ministrės, kurie mano, kad šeimai užtenka minimumo?
Ar reikia valdžios, kuri negali garbingai atsistatydinti, nes negaus – IŠEITINĖS KOMPENSACIJOS. Tai kas yra degradacija, degraduoti?
Ir dar apie daug ką. Apie Liudviką Jakimavičių, kuris dabar galėtų ramiai sėdėti po kokiu kleveliu, gražiai, ir rašyti komentarus. O jis – vienas iš pasipriešinimo organizatorių.
P.S. Kai po Sausio 13 – osios aš sakiau Alytuje mitinge kalbą ir vartojau žodį "kolaborantas", mano pirmas vyras buvo pažadėjęs išauginti mūsų sūnų, kuris gimė 1989 – aisiais. Nes buvo manančių, kad suims.
Mano dabartinis vyras, sakė, kad atneš man lašinių, duonos ir svogūnų, kai sėdėsiu kalėjime. Gali būti, kad policinė valstybė to neleis, net duonos atnešti. Na, tik profesorius Povilas Gylys gali "tikėtis", kad Prezidentė jį aplankys.
Prašyčiau nepykti, kad taip miniu asmeninę patirtį. Tiesiog šeima – yra šeima. O ją ir paniekino Garliavoje, šeimą paniekino, atidavė vaiką SVETIMAM žmogui (jeigu tai žmogus, moteris niekada nevaikščios su kaukėtais), ji niekada to vaiko neaugino.
Bet aš nesitrauksiu, dėl mano tėvo Tetos, mano brolio Krikštamotės, kuri Sibire kalėjo 20 metų. Nes buvo nuteista, nes Kuršėnuose vadovavo Šaulių skyriui. Nesitrauksiu dėl savo Krikštatėvio, kuris Vorkutoje dalyvavo sukilime. O ten, iš Babonių, nuo Tverečiaus, (dabar Ignalinos rajonas) nuvežtas, iškalėjęs Lukiškėse dvejus metus, nes buvo partizanų ryšininkas. Ir labai labai santūrus tas mano KRIKŠTATĖVIS sakė, kad Lukiškėse buvo baisiau, nes nežinai kada naktį pakels ir muš iki begalybės... Vorkutoje buvo darbas. Baisus, apie tai - kitame laiške. Išvežta ir visa KRIKŠTATĖVIO šeima.
Nesitrauksiu dėl kitų giminių, kurių kaulus teko rankomis kasti ir nelegaliai į Lietuvą vežti. Nes mano tėvo giminės net daugiau nė pusę išvežė.
Nesitrauksiu dėl mergaitės, nes nežinau į kokią instituciją kreiptis, kad būtų patikrintas neįmanomas faktas, kad mergaitė taip greitai gražiai gyvena su moterimi, kurios ji niekada neaugino. Kai mes, suaugę, negalime su tokia prievarta apsiprasti.
Tiesiog noriu, kad daug pasiekę gyvenime Sigitas Tamkevičius ir Julius Sabatauskas prisimintų tuos metodus: prieš aušrą veržtis į namą, mušti, vežti žmones. Nežinia kur. Tuomet irgi buvo vykdomi "teismo" sprendimai.
Dabar Anušauskas iš sovietų reikalauja kompensacijos dėl tokių teismo sprendimų.
Laima Stankevičiūtė, žurnalistė
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
