Įslaptintos kultūrinės derybos

Atgimimas 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 43 (1011)

„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” renginių viešieji pirkimai vyksta įslaptintu būdu. Informacijos, kodėl pasirinktas vienas ar kitas tiekėjas ar suderėta tinkama kaina, visuomenei gauti nevalia.

Piliečių akys raibuliuoja nuo milijonų, kuriuos skelbia įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ atstovai, kalbėdami apie renginius, kurie išrinkti atstovauti Vilniaus miestui kaip Europos kultūros sostinei. Galbūt tušti žodžiai „nepriklausomi ekspertai“, kuriuos taip dažnai mini įstaigos VEKS vadovybė, nukreipia dėmesį nuo unikalių, kaip ji teigia, renginių turinio. Juk jei nors vienas iš tokių „nepriklausomų ekspertų“ būtų išėjęs į viešumą ir atrėmęs žiniasklaidos kritiką bent dėl keleto brangiausių projektų, jei įstaiga VEKS pakištų besidominčiam žurnalistui nors vieno iš tų „nepriklausomų ekspertų“ telefono numerį, VEKS, kartu ir jos steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija – nebebūtų nuolat kaltinami pinigų švaistymu. Deja, iki šiol tų „nepriklausomų ekspertų“ – išties nepriklausomų, o ne gaunančių savo organizuojamiems renginiams rėmimą pagal VEKS programą – nematyti. Įstaiga VEKS tik skundžiasi, kad yra nesuprasta, kad yra puolama ir nuskriausta. Tiek žiniasklaidos, tiek savo steigėjų. Beje, toks retorinis klausimas VEKS: negi viešųjų ryšių akcijoms išleidžiamų dešimčių milijonų nepakanka, kad jūsų užsakomi viešųjų ryšių specialistai pakištų tokią komunikacijos kriziniu momentu „idėją“? O gal tų „nepriklausomų ekspertų“, lipdančių unikaliąją VEKS programą, tiesiog nėra? Gal tie „nepriklausomi ekspertai“ atliko tik dalies siūlomų renginių idėjų ekspertinį vertinimą ir negali prisiimti atsakomybės už visos VEKS programos sprendinius? „Atgimimas“, klausdamas, kokia yra siūlomų projektų, kainuosiančių mokesčių mokėtojams milijonus, vertinimo metodologija, išsiuntė keletą elektroninių laiškų ekspertams, nurodomiems įstaigos VEKS www.culturelive.lt puslapyje. „Man teko vertinti bendros programos konkursui pateiktus projektus ir Lietuvos kultūros sostinės paraiškas. Taigi – ne visus. Metodologija tokia: visiems išdalijami projektai ir kiekvienas atskirai jį vertina, po to visi susirenka ir dėl jų diskutuoja ir vertinama balais. Diskusijų būna nemažai. Kriterijai išdėstyti VEKS tinklalapyje prie reikalavimų projektams“ ,– „Atgimimui“ rašė vienas iš ekspertų prof. Kornelijus Platelis. Į „Atgimimo“ klausimą atsakė ir muzikologas Darius Užkuraitis. „Kadaise, prieš kokius metus, aš „kaip ekspertas“ dalyvavau kelių renginių paraiškų „ekspertavime“. Jokių kriterijų, išskyrus asmeninę nuomonę, supratimą ar tos srities žinojimą, nebuvo“, – elektroniniame laiške rašė jis. Prie 800 tūkstančių litų kainavusio Bjork koncerto idėjos ekspertinio vertinimo muzikologas teigė neprisidėjęs. 2 milijonų vertės projektui viešojo pirkimo skelbti nereikia? Bet štai įstaiga VEKS skelbia, kad naujametį 2 mln. litų kainuosiantį Gerto Hofo šviesos spektaklį lydės kompozitoriaus Šarūno Nako kuriama muzika. „Mano komentaras būtų trumpas. Nieko [muzikos šiam spektakliui– aut.past.] aš nerašau“, – „Atgimimui“ telefonu sakė Š.Nakas. Kompozitoriaus teigimu, VEKS be jo sutikimo paskelbė, kad jis esą kursiąs muziką Gerto Hofo šviesos spektakliui. Kažin kas atliko šios idėjos ekspertinį vertinimą, kad net pats autorius neigia turįs bet kokių sąsajų su nacionaline programa VEKS? „Gerto Hofo šviesų spektaklį organizuoja VšĮ „Effectus eventus“. Projektas nacionalinei programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ buvo pateiktas 2007–aisiais skelbtam nacionalinės programos projektų konkursui. Gerto Hofo šviesų spektaklio projektą teigiamai įvertino nepriklausomi ekspertai ir patarė jį toliau plėtoti. Kadangi projektą tiesiogiai finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešųjų pirkimų konkursas skelbtas nebuvo“, – apie 2 mln. litų vertės projektą „Atgimimui“ elektroniniame laiške rašė Albertas Barauskas, VEKS atstovas spaudai. Negi tokios vertės projektams, net jei juos vertina „nepriklausomi ekspertai“ ir net jei juos tiesiogiai perka Kultūros ministerija, nebūtinas viešųjų pirkimų konkursas? „Atgimimo“ kalbintas prieš korupciją kovojančios pasaulinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas sako, kad argumentas „kadangi projektą tiesiogiai finansuoja Kultūros ministerija“ yra niekinis. Pasak jo, jeigu kalbama apie 2 milijonų litų vertės renginį ir apskritai – šimtais milijonų vertinamą programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, viešumas yra auksinė taisyklė. „Visiems turėtų būti prieinama galimybių studija ar sąnaudų ir naudos analizė, grindžianti vienus ar kitus sprendimus dėl finansavimo. Jeigu yra nepriklausoma ekspertų taryba, kuri vertina projektus ar idėjas, kiekvienam piliečiui turi būti prieinama informacija, kokiu pagrindu taryba yra sudaryta, kokia yra jos naudojama projektų vertinimo metodika. Jos priimamų sprendimų protokolai turi būti vieši. Tas pats turėtų galioti ir kalbant apie viešuosius pirkimus“, – „Atgimimui“ sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius. S.Muravjovo teigimu, viešumo ir pilietinio stebėjimo projekte „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ galėtų būti kur kas daugiau. „Turėtų būti kur kas daugiau kalbama apie auditus ir viešąjį informacijos pateikimą. Kai kalbame apie tokius didelius pinigus, būtina parengti išsamią informaciją. Jei yra besidominčiųjų, jei yra tokių, kuriems neaišku ar tokių, kurie abejoja – vadinasi, informacija turi būti prieinama visiems“, – sakė S.Muravjovas. Tiekėjai su VEKS nesusišneka Kompozitoriaus Šarūno Nako atvejis – ne pirmasis, kai tiekėjai nesusikalba su VEKS. Birželio mėnesį renginių organizavimo įmonė „Concept events & media“ dalyvavo konkurse dėl sausio 1–osios VEKS programos Vilniuje. Konkurse ši įmonė dalyvavo vienintelė ir atitiko iškeltus reikalavimus. „Concept events & media“ Viešųjų renginių departamento projektų vadovo Renaldo Gražio teigimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tokia dalyvė turėtų būti paskelbta laimėtoja. Tačiau derybos įstrigo, sutartis nepasirašyta. Pasak kalbinto įmonės atstovo, per derybas VEKS atstovai jiems siūlė Rotušėje statyti Ledo areną. „Tačiau tai būtų ženkliai išauginę renginių sąmatą“, – aiškino jis. Taigi formaliai derybos dėl kalėdinių renginių, kuriuos su VEKS ženklu turėjo organizuoti „Concept events & media“, tebesitęsia. O VEKS „Atgimimui“ pateiktą aiškinimą, kad derybos užstrigo esą dėl to, kad konkurse dalyvavusi įmonė iš esmės pakeitė savo siūlymą, R.Gražys vadina netiesa ir tvirtina, kad VEKS to niekaip negalėtų įrodyti. Beje, šis pirkimas irgi turėjo vykti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Kitaip tariant, kaip tuose pirkimuose deramasi – tai tiktai Viešųjų pirkimų tarnybos, VEKS ir potencialių tiekėjų reikalas. Visuomenei tokios informacijos gauti negalima, nepaisant to, kad vieno miesto Vilniaus užgaidai tapti Europos kultūros sostine leidžiami visų mokesčių mokėtojų pinigai. Įstaiga VEKS, dar rugsėjį siūliusi Ledo areną statyti renginių organizavimo firmai „Concept events & media“, ypač greitai surado kitą. Klausiamas, kieno idėja buvo ledo fiesta, VEKS atstovas spaudai A.Barauskas teigė: „„Ledo fiestą“ organizuoja „Ad fontes“. Šio, beveik mėnesį truksiančio, projekto bendra vertė beveik 800 tūkst. Lt, iš kurių pusė – beveik 400 tūkst. Lt – nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ lėšos. Šio projekto įgyvendintojo pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu“. Taip pasirinktas ir VšĮ „Pro Arte“ už daugiau kaip milijoną litų organizuojamas kadaise „Omnitel“ užsakymu sukurtas 45 minučių trukmės miuziklas „@hofmann_Spragtukas”. Neviešas viešasis pirkimas Supaprastintos neskelbiamos derybos – tai vienas viešųjų pirkimų būdų, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme. Kas tai per viešųjų pirkimų būdas, „Atgimimui“ komentavo Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės Mokymo poskyrio vedėja. „Kultūriniai renginiai patenka į „B“ tipo paslaugas. Tos „B“ paslaugos yra nustatytos Viešųjų pirkimų įstatymo antrajame priedėlyje. Jų tokia specifika, kad B paslaugos gali būti visą laiką perkamos supaprastinto pirkimo būdais“, – sakė ji. Pasak specialistės, „supaprastintai“ galima pirkti, kai pirkimas neviršija tarptautinių pirkimų verčių. Tačiau yra dar viena sąlyga, kuri įtvirtinta 84–ajame Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnyje: „B paslaugos“, tarp jų ir kultūrinės paslaugos, supaprastintai gali būti perkamos neatsižvelgiant į jų vertę. Pasak S.Jurgelevičienės, Centrinės viešųjų pirkimų tarnybos informacinės sistemoje kiekvienam piliečiui yra prieinamos perkančiosios organizacijos taisyklės. Kitaip tariant, informacija, kokioms sąlygoms esant perkančioji organizacija gali pasirinkti vienokį ar kitokį viešojo pirkimo būdą. „Apie patį konkretų pirkimą, tai, be abejo, jau nebus skelbiama. Supaprastinti pirkimai yra tokie, kad jie patys, vykdymo rezultatai ir sutarties sudarymas nėra skelbiami“, – sakė ji. Pasak specialistės, tik tarptautinių pirkimų atveju yra privalu paskelbti skelbimą apie sudarytą sutartį. Apie pirkimo baigtį pateikiant ataskaitą taip pat yra informuojama viešųjų pirkimų tarnyba. Pasak S.Jurgelevičienės, supaprastintiems pirkimams galioja išimtys. „Pagal įstatymą galima ir neskelbti apie pirkimą. Kitaip tariant, specifinis skelbimas, kuriuo informuojama, kad aš su tokiu ir tokiu tiekėju dėl tokių ir tokių priežasčių ketinu sudaryti sutartį, ne visais atvejais yra privalomas“, – sakė ji. Tokie atvejai numatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnyje. „Pavyzdžiui, dėl skubos jis neprivalomas. Dėl mažos vertės (100 tūkstančių litų paslaugoms) – irgi neprivalomas“, – „Atgimimui“ sakė Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės Mokymo poskyrio vedėja. Paklausta, ar Viešųjų pirkimų tarnyba tikrina, ar išties pagrįstas yra supaprastinto pirkimo pasirinkimas ir skelbimas arba neskelbimas apie jį, S.Jurgelevičienė atsakė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tokias galias tikrinti turi, tačiau ji negali patikrinti kiekvieno supaprastintų ir iš esmės neviešų viešųjų pirkimų pagrįstumo. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovės spaudai Janinos Antanaitienės teigimu, supaprastintos viešųjų pirkimų procedūros padeda sumažinti biurokratizmą ir popierizmą. „Dabar galiojantys įstatymai, nustatytos procedūros – viskas gerai, tačiau niekam ne paslaptis, kad visada egzistuoja žmogiškasis veiksnys. Jeigu perkančioje organizacijoje, komisijoje yra suinteresuotų kažkieno laimėjimu nesąžiningų asmenų, egzistuoja grėsmė, kad bus bandymų surasti „kelius”, kaip įstatymus apeiti, pavyzdžiui, gali būti sukuriamos sąlygos tik tam tikram kūrėjui laimėti“, – „Atgimimui“ sakė ji.„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]