Išlieka būtinybė būti budriems ir pasiruošusiems įvairioms grėsmėms

Kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įm. k. 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas Gitanas Nausėda balandžio 17 d. vadovavo reguliariajam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui. Posėdyje buvo nuodugniai aptarta bendra saugumo situacija regione bei svarstyti konkretūs siūlymai dėl Lietuvos kariuomenės principinės struktūros tobulinimo ir karinių pajėgumų stiprinimo.

VGT nariai – aukščiausi šalies vadovai, atsakingi už nacionalinio saugumo politiką – buvo supažindinti su naujausiais žvalgybiniais ir analitiniais duomenimis, atspindinčiais saugumo aplinką Baltijos regione. Aptarta situacija tiek karinės gynybos, tiek hibridinių grėsmių – informacinių atakų, kibernetinių incidentų, sabotažo veiksmų bei instrumentalizuotos nelegalios migracijos – srityse. Taip pat įvertinti politiniai, ekonominiai ir energetiniai veiksniai, turintys įtakos Lietuvos saugumui.

Tarybos metu konstatuota, kad Rusijos vykdoma karinė agresija Ukrainoje ir toliau išlieka esminis destabilizuojantis veiksnys regione. Nors šiuo metu nėra tiesioginių indikacijų, jog Lietuvai artimiausiu metu grėstų konvencinė ginkluota agresija, ekspertai pabrėžė, kad išlieka būtinybė būti budriems ir pasiruošusiems įvairioms grėsmėms.

„Šalies saugumo stiprinimas turi būti nuoseklus, apimantis ne tik ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, bet ir efektyvų žvalgybos, civilinės saugos, energetinio saugumo bei visuomenės atsparumo užtikrinimą“, - atskleidė G. Nausėda.

Posėdžio metu taip pat buvo aptarti konkretūs siūlymai dėl principinės kariuomenės struktūros, atsižvelgiant į anksčiau VGT priimtus sprendimus didinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus.

Svarstyta apie galimą karinio personalo skaičiaus plėtrą, šauktinių tarnybos modelio tobulinimą, karinę infrastruktūrą bei sąveikos stiprinimą su NATO sąjungininkais.

Akcentuotas būtinybės tinkamai planuoti resursus, užtikrinant ilgalaikį kariuomenės vystymąsi, aprūpinimą modernia ginkluote, technika ir tinkamu personalo rengimu.

„Efektyvi nacionalinės gynybos sistema negali būti kuriama fragmentiškai – būtina nuolatinė institucijų koordinacija, strateginis planavimas ir tvari finansinė parama“, - nurodė G. Nausėda.

Valstybės gynimo taryba sutarė dėl tolesnių žingsnių, kuriuos artimiausiu metu įgyvendins atsakingos institucijos, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą bei pasirengimą atremti galimas grėsmes.