Istorinė Asamblėja nubrėžė kertines ateities gaires – nutarta stiprinti Baltijos valstybių vienybę

Istorinės Asamblėjos akimirka.

Rygoje (Latvijos Respublika) vykusioje 41-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ir 28-ojoje Baltijos Taryboje aptariami Latvijos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai rezultatai, dabartiniai Baltijos valstybių reikalai ir bendradarbiavimas puoselėjant stiprią ir vieningą Baltijos valstybių visuomenę, pasiruošusią spręsti išorės grėsmių keliamus iššūkius, taip pat neatidėliotini veiksmai ir ilgalaikiai sprendimai kuriant atsparias, tarpusavyje susijusias ir glaudžiai koordinuojamas Baltijos valstybių energetikos sistemas.

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas Seimo kanceliarijos Spaudos biurą informavo, kad sesijos formate įvykusiame bendrame Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdyje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais ir Baltijos Taryboje buvo aptartas ilgalaikių regioninių partnerių – Suomijos ir Švedija – sprendimas siekti narystės NATO: „Į NATO įstojus Suomijai ir Švedijai, iškart didėtų Baltijos regiono saugumas, keistųsi strateginė aplinka Baltijos jūroje ir NATO gebėjimas ginti rytinį sparną. Likusioms Skandinavijos šalims prisijungus prie NATO, atsivertų durys glaudesniam bendradarbiavimui ir bendrų gynybos pajėgumų stiprinimui, nes kaimynės vienodai suvokia ir vertina Baltijos regiono grėsmes, kylančias iš Rusijos.“

Įvertindami darbą tiek Baltijos Asamblėjos Prezidiume, tiek Baltijos Asamblėjos komitetuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai parengė rekomendacijas savo šalių vyriausybėms dėl Baltijos valstybių bendradarbiavimo gynybos, nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas, krizių valdymo ir civilinės saugos srityse; išorės sienų kontrolės ir valdymo, paramos į Baltijos valstybes atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos klausimais; Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo ir skaitmeninimo srityje; dėl bendradarbiavimo pereinant prie švarios energijos ir plėtojant atsinaujinančiosios energijos projektus, bendros Baltijos valstybių elektros energijos ir dujų rinkos, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, bendradarbiavimo švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir kultūros srityse ir poveikio aplinkai mažinimo.

Iškilmingoje Baltijos Asamblėjos apdovanojimų įteikimo ceremonijos metu buvo pagerbti asmenys už jų išskirtinius pasiekimus literatūros, meno ir mokslo srityse.

Baltijos Asamblėjos medaliais bus apdovanoti 10 asmenų, tarp kurių – 4 iš Lietuvos: organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, vertėjas, švedų žurnalistas, oficialus Lietuvos atstovas Vakarų-Rusijos kare Ukrainoje Jonas Ohmanas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Andrius Mazuronis.

Uždarant 41-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją bus priimtos Baltijos Asamblėjos rezoliucijos, nustatyti Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos 2023 metų prioritetai.

Seimo delegaciją Baltijos Asamblėjoje sudarė: delegacijos pirmininkas A. Kupčinskas, delegacijos nariai – Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis, Orinta Leiputė, Audrius Petrošius, Antanas Vinkus, Linas Slušnys, Ligita Girskienė, Juozas Varžgalys ir Valdemaras Valkiūnas.