Istorinis sprendimas: Lietuva su šešiais procentais nušluostė nosį visiems NATO partneriams

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neseniai yra nurodęs, kad NATO valstybės atgrasymui turi skirti ne 2, o 5 proc. BVP.

Šią žinią iš karto išgirdo Lietuvos valstybės lyderiai.

Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda sausio 17 d. vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kurio metu „priimtas sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo“.

Be G. Nausėdos į VGT sudėtį dar įeina Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, premjeras Gintautas Paluckas, Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai bus skiriama daugiau, negu nurodė D. Trampas, t.y. nuo 5 iki 6 procentų BVP.

VGT nariai neabejoja, kad toks sprendimas automatiškai turėtų užtikrinti Lietuvos lyderiams didelį D. Trampo palankumą.

„Šis įsipareigojimas buvo reikalingas tam, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus, būtinus valstybės gynybai, pasiektume ne vėliau nei iki 2030 m.“, - informavo G. Nausėda.

Pasak vyriškio, „praėjusio VGT posėdžio metu, vykusio spalio pabaigoje, apžvelgus situaciją paaiškėjo, kad tai reikalauja daug didesnių, nei kada nors buvo planuota, resursų“.

„Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus, būtent tai ir darome“, - atskleidė valstybės lyderis.

Jo teigimu, „mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei save ginti būsime pasiruošę ir patys“, todėl „mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę įrangą, personalą, atsargas ir turi visa tai gauti laiku“.

„Padidinus krašto apsaugos sistemos finansavimą, tikiuosi maksimalaus institucijų mobilizavimosi. Turime nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą bei koreguoti procesus ir prioritetus taip, kad resursai būtų paskirstyti optimaliai, o pajėgumai išvystyti laiku“, – po VGT posėdžio pasakė G. Nausėda.

Posėdžio dalyviai – pat įvertinto saugumo situaciją, o be nacionalinės gynybos apžvelgti ir NATO gynybos planavimo klausimai.

Atskirai aptartas pasitraukimo iš Otavos konvencijos klausimas – nuspręsta pradėti konsultacijas su sąjungininkais bei toliau derinti mūsų poziciją su kaimyninėmis šalimis.

Minų prisipirkimas ir pasienio užminavimas įvairios paskirties minomis išlieka Lietuvos prerogatyva.