It vokiška mašina: Kėdainių arena testuoja du naujus modelius

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos krepšinio rinktinė svečiavosi Kėdainiuose, kur pergale prieš belgų krepšininkus atidarė naują sporto areną. Šį vos per 14 mėnesių pastatytą universalų ir šiuolaikišką visuomeninį statinį savo miestui padovanojo didžiausia Kėdainių įmonė – trąšų bendrovė „Lifosa“. Lietuvoje dar neįprasto modelio areną Lietuvoje suprojektavę biuro „4 Plius“ architektai patirties sėmėsi iš racionaliųjų vokiečių.

Architektūrą paliko profesionalams

Ką tik Kėdainiuose atidaryta arena (arch. Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Skirmantas Varnauskas, Sigita Tauraitė) gerokai skiriasi nuo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui didžiuosiuose šalies miestuose pastatytų didelių arenų. Savo koncepcija ji skiriasi ir nuo gana pretenzinga architektūra pasižyminčios muzikos salės, statomos Palangoje. Mat Kėdainių arenos pagrindas – itin universalus ir praktiškas arenos modelis. Dieną ji yra tarsi patvari darbinė mašina, kuri vakare ar savaitgalį gali tapti ir išeiginė.

Architekto D. Trainausko teigimu, apie Kėdainių arenos projekto užsakovą dažnas architektas gali nebent pasvajoti. „Projektuojant mus ribojo vien iš anksto numatytas 20 mln. litų biudžetas, glausti terminai ir užsakovų parinktas vokiškas arenos modelis“, – PILOTUI.LT prisipažino architektas. Architektūrinius reikalus užsakovai paliko pačių profesionalų atsakomybei. Ir, ko gero, neprašovė. Vis dėlto parengti tokio objekto projektą vos per 5 mėnesius architektams buvo nemenkas iššūkis.

Pagrindas - vokiškas arenos modelis

J. Basanavičiaus g. 1,5 hektaro sklype pastatytoje 12,5 m aukščio 5 500 m² ploto Kėdainių arenoje yra 2 200 sėdimų vietų, o koncertus gali stebėti iki 3 000 žiūrovų. Tačiau svarbiausia – ši arena pritaikyta veikti ne vien per renginius vakarais ar savaitgaliais, bet kasdien – nuo ryto iki vakaro. Mat jos vidinė erdvė lengvai transformuojama (nuleidžiamomis pertvaromis) į 3 treniruočių tipo sales, kurios tinkamos sportuoti sporto mokyklų vaikams. Į vidų patenkanti saulė užtikrina treniruočių salių apšvietimą, todėl dieną jos eksploatacija yra itin taupi. Per renginius, įjungus galingą apšvietimą ir kitą reikiamą įrangą, ji tinka įvairioms sporto varžyboms, koncertams, įvairiems kitiems masiniams renginiams.

Geriau susipažinti su pastaruoju modeliu architektams padėjo surengta ekskursija po Vokietijos miestelius ir šioje projektų srityje itin patyrusio vokiečių architekto Thomaso Naetherio konsultacijos. Pasak architekto D. Trainausko, Vokietijos miesteliuose statomos arenos, kuriose galėtų tilpti 5 proc. ar 7 proc. jų gyventojų. Kėdainiuose iškilo šiuo požiūriu kiek didesnė.

Pasinaudojo olimpinių žiedų motyvu

Pasak architekto D. Trainausko, reikėjo ne tik užtikrinti Kėdainių arenos universalumą, bet ir greitai suprojektuoti bei pastatyti. Dėl šios priežasties surenkamos konstrukcijos buvo pakeistos į monolitinio gelžbetonio. Pastaroji statybinė medžiaga dominuoja ir bendrosiose arenos erdvėse. Statybose panaudotos dar bemaž dvi medžiagos – metalas ir stiklas. Pastatas išėjo ne tik universalus, bet ir praktiškas. Čia yra visko, ko reikia, tačiau nėra nieko per daug.

Kaip papasakojo architektas D. Trainauskas, architektūrinio sumanymo pagrindas – olimpinių žiedų motyvas. Projekto autorių manymu, būtent apskrita pastato forma tiko ir gana chaotiškoje bei komplikuotoje vietos aplinkoje, kur statomas ir miesto stadionas. Stiklo ir metalo grotelių eksterjero statinys viduje susluoksniuotas į 3 lygius, kurių struktūra atsispindi išorėje. Beje, apskritimo motyvą galima pastebėti ir architektūrinėse detalėse, ir net arenos logotipe.

Kėdainių arenos lankytojų srautus architektai apdairiai suorganizavo taip, kad iš vienos pusės (nuo automobilių aikštelės) į vidų patektų žiūrovai, o dalyviai, VIP lankytojai atvyktų ir aptarnavimas vyktų iš kitos. Tarp arenos ir stadiono įrengta automobilių aikštelė yra šiems abiem objektams bendra.

Architektai sakė neturintys priekaištų statybininkams ir stebėjosi dideliu jų darbų tempu. „Jei ne užsitęsusi žiema, šios statybos galėjo trukti vos metus“, – mano jie.

Pasak D. Trainausko, išsitekti su pastato sąmata pavyko, tačiau teko pataupyti kai kurių detalių sąskaita. Jos atsirasti ar būti pakeistos galės būti ir vėliau.

Iškėlė du naujus aspektus

Taigi kelerius metus entuziastingai puoselėtos kėdainiečių mintys apie naują miesto areną pagaliau išsipildė. Tačiau jos įgyvendintos pas mus dar gana neįprastu būdu. Tai bene pirmas atvejis, kai privatus verslas, pastatęs visuomeninį pastatą, nereiškia pretenzijų į jo valdymą ir tiesiog perleidžia miesto žiniai. Beje, PILOTAS.LT žiniomis, Kėdainių rajono savivaldybė tikrąja šio objekto valdytoja turėtų tapti rugsėjo pabaigoje, kai rajono tarybos posėdyje bus svarstomas projektas dėl arenos perėmimo ir jo vadovybės skyrimo.

Kėdainių arenos statybos atvejis įdomus mažiausiai dviem aspektais. Pirmiausia ji Lietuvos sąlygomis išbando Vokietijoje, Ispanijoje ir kai kuriose kitose Vakarų šalyse paplitusį mažesniems miestams pritaikytą universalių arenų modelį, kuris pasižymi ypatingu panaudojimo efektyvumu ir nebrangia eksploatacija. Kėdainiuose įgyvendintas ir naujas privataus verslo bendradarbiavimo su municipaline valdžia modelis, nubrėžiantis tokių tarpusavio santykių dar neišbandytas trajektorijas. Belieka stebėti, ar šie modeliai ras gerą dirvą Lietuvoje, ar pasiteisins savais dėsniais garsėjančioje Marijos žemėje.

www.pilotas.lt