Italija baigia budėjimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse

Rugpjūčio 27 d. Italijos karinių oro pajėgų kontingentas baigia budėjimą NATO oro policijos misijoje, kurią vykdė iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose. Italijos kariai su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojo dvi rotacijas iš eilės, iš viso aštuonis mėnesius.

Siekiant užtikrinti Baltijos valstybių oro erdvės saugumą ir vientisumą, Italijos karinės oro pajėgos Šiauliuose nuo 2015 m. sausio pradžios dislokavo keturis naikintuvus ir apie 100 karių, pilotų, technikos priežiūros specialistų, aprūpinimo ir logistikos personalo. Pirmuosius keturis šių metų mėnesius Italijos kariai buvo pagrindiniu NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse kontingentu, kurį sustiprino Šiauliuose dislokuotas Lenkijos kontingentas ir Estijoje dislokuotas Ispanijos kontingentas.

Nuo gegužės 1 d. Italijos kontingentas liko dalyvauti oro policijos misijoje pagrindiniam Norvegijos kontingentui sustiprinti. NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse 38-ajai rotacijai dar kelias dienas vadovaus Norvegija su keturiais naikintuvais F-16. Be Šiauliuose dislokuotų Oro policijos sustiprinime dalyvaujančių Italijos naikintuvų, pagrindinį Norvegijos kontingentą iš Estijos Amari bazės sustiprina Jungtinės Karalystės kariai su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon”. Be Baltijos valstybių oro erdvės, NATO oro policijos sustiprinimai taip pat pagal poreikį vykdomi ir iš sąjungininkių bazių Lenkijoje ir Rumunijoje.

Nuo rugsėjo 1 d. NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse ir toliau bus sustiprinta. NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse vadovavimą iš Norvegijos  perims Vengrija su keturiais Šiauliuose dislokuotais naikintuvais Jas-39 „Gripen“. Vengrus iš Amari bazės Estijoje sustiprins Vokietijos karinės oro pajėgos su keturiais naiktuvais  „Eurofighter Typhoon“. 

Baltijos valstybės siekia, kad pagrindinis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantis kontingentas Šiauliuose būtų sustiprintas papildomais pajėgumais tiek Estijoje, tiek ir Lietuvoje ir dėl to nuolat konsultuojamasi su sąjungininkais. Sąjungininkai ir NATO vadavietės nuolat vertina padėtį ir esant poreikiui gali nedelsiant atsiųsti papildomus sustiprinimo pajėgumus. 

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo, Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus NATO narėmis. NATO priėmė sprendimą sustiprinti Oro policijos misiją Baltijos šalyse 2014 m. pavasarį netrukus po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Vėliau NATO priėmė sprendimus dėl saugumo priemonių ne tik ore, bet ir sausumoje bei jūroje. 

Lietuva kartu su Latvija ir Estija visiems atvykstantiems sąjungininkių kontingentams suteikia priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.

Rugpjūčio 27 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose rengiama atsisveikinimo su Italijos kontingentu ceremonija. Joje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Marijus Velička, Lietuvos kariuomenės  Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis, Italijos karinių oro pajėgų oro operacijų vadas generolas leitenantas Mauricijus Lodivizis (Maurizio Lodivisi), Italijos jungtinio operacijų centro vadas generolas leitenantas Robertas Nordijus (Roberto Nordio), Šiaulių miesto atstovai, kiti svečiai.