Įteikta Anos Politkovskajos premija

Rugsėjo 8 dieną Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje įvyko labdaros koncertas žuvusiems žurnalistams atminti ir Anos Politkovskajos nacionalinės premijos „Kamertonas“, kurią įsteigė Rusijos žurnalistų sąjunga, įteikimas. Renginyje apsilankė daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių.

Premija įsteigta 2013 metų rugpjūčio 30 dieną, minint A. Politkovskajos 55-ąjį gimtadienį, o rugsėjo 8 dieną, minint Tarptautinę žurnalistų solidarumo dieną, pirmąjį kartą įteikta.

Pradėdamas premijos „Kamertonas“ įteikimo ceremoniją, Pilietinės visuomenės vystymo ir žmogaus teisių tarybos prie prezidento institucijos pirmininkas Michailas Fedotovas prisiminė žuvusius rusų žurnalistus.

„Daugelį jų mes su jumis pažinojome. Jie visi buvo puikūs žmonės, tačiau steigdami premiją nutarėme, kad tai bus A. Politkovskajos premija. Šiandieną įteiksime ją pirmą kartą“, – sakė jis.

Premijos laureate, kaip paskelbė Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorė Nadežda Ažgichina, tapo Leidybos rūmų specialioji korespondentė Olga Alionova.

„Pasaulis juda dėl visuomenės nuomonės, kurią formuoja žurnalistai“, – įteikiant premiją pabrėžė Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva, priminusi totalitarinį stalinizmo režimą, Rusijos sovietinę praeitį ir dabartinę būklę.

„Ir šiandien yra daugybė dalykų, kuriuos reikia traukti į dienos šviesą ir pasakoti žmonėms, kas nuo jų slepiama. Sunkiai, nenoromis, bet pasaulis vis dėlto juda pirmyn, skatinamas viešumo ir visuomenės nuomonės, kurią formuoja žurnalistai, kartais už tai sumokantys savo gyvybėmis“, – kalbėjo L. Aleksejeva.

Ji prisiminė žuvusius žurnalistus. „Jie visi buvo labai jauni ir visi žuvo vykdydami savo pareigą, tik ne kaip kariai mūšyje, o kaip žurnalistai“, – pasakė legendinė rusų disidentė.

Anot Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorės N. Ažgichinos, A. Politkovskajos premija, kurios steigėja yra Rusijos žurnalistų sąjunga, bus kasmetinė.

„Žurnalistų festivalyje, kuris nuo rugsėjo 28-osios iki spalio 3-iosios vyks Sočyje, mes paskelbsime ir Jurijaus Ščekočichino premijos laureatus (garsus žurnalistas, kuris žuvo atlikdamas savo, kaip žurnalisto, pareigą, – Kavkazskij uzel past.). Visada norėjome, kad premijos būtų pavadintos ir vyro, ir moters vardu, pagerbiant žuvusius mūsų kolegas“, – Kavkazskij uzel korespondentui pasakė N. Ažgichina.

Jos žodžiais, A. Politkovskajos premija – tai „pagarbos ir pripažinimo ženklas tiems žurnalistams, kurie nesiliauja rašę tiesą apie Kaukazą, neapleidžia savo pareigos ir yra pavyzdys mūsų jaunimui“, o pirmoji premijos laureatė O. Alionova tęsia tas žurnalistikos tradicijas, kurias daugelis norėtų pamiršti.

„Ji iš tų, kurie liko ištikimi žodžiui, jo kokybei, ir kalba tiesos žodžiais. Šis įvertinimas yra kukli mūsų pagarbos išraiška. Yra keli paprasti principai, vienodi visiems visuose pasaulio kampeliuose: sakyti tiesą, stengtis būti nešališkam, nepakenkti savo herojui ir nepabloginti situacijos, apie kurią rašai. Net ir patys puikiausi pasaulio žurnalistai kartais to nesilaiko, nes pagundų yra visuomet. Bet šie trys priesakai – visų pasaulio žurnalistų etikos kodekso pagrindas, idealas, kurio reikia siekti“, – apibendrino N. Ažgichina.

A. Politkovskajos premijos laureatė O. Alionova, kaip pasakoja jos kolegos, žinoma dėl savo reportažų iš karštųjų vietų: karo metu ji lankėsi Libijoje, rašė apie įvykius iš Beslano ir Nord Ost, iš karo Čečėnijoje.

„Aš, žinoma, visiškai aiškiai suprantu, kad esu neverta jos vardu pavadintos premijos. Nemoku taip dirbti, neturiu tiek kantrybės, tokio stabilumo, vyriškumo. Tačiau labai džiaugiuosi, kad Novaja gazeta mane taip aukštai įvertino, labai dėkoju visiems savo kolegoms“, – O. Alionovą cituoja Novaja gazeta.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: http://www.kavkaz-uzel.ru/articles/229761/